Taigi, trūkumai:
Kvailai skambantis ir sunkiai ištariamas profesijos pavadinimas. Na, tiesiog, patys pabandykite greitai ištarti bib-lio-te-ki-nin-kas b-i-b-l-i-o-t-e-k-i-n-i-n-k-a-s. Neišeina? Ir man, nors aš jau dirbu bibl... bibliot... bibliotekininin..., ne, bibliotekininke (pagaliau!!!) beveik 30 metų. Čia ir yra didžiausias trūkumas. Aišku, išvardinsiu ir kitus smulkesnius trūkumėlius...
Visuomenės „smegenyse“ susiformavęs nekoks bibliotekininko(-ės) įvaizdis. Ko gero, kai perskaitėte pirmąjį šio rašinėlio sakinį, pagalvojote: „o, Dieve, na ir ką gi gali parašyti ta akiniuota, nemadingai apsirengusi, su pakaušyje susuktu pasišiaušusiu kuodeliu, sena knygų žiurkė... Juk pagalvojote būtent taip, na, prisipažinkite nuoširdžiai? Taigi, nekoks tas įvaizdis...
Kenksminga aplinka. Aplink daug knygų, dulkių, spausdinimo dažų kvapas, daug visokių negerų spindulių, sklindančių nuo įjungtų kompiuterių, dauginimo aparatų ir visokių technikų gausos. Na, šiek tiek viso to yra, ypač tiems, kas nemėgsta knygų kvapo. Ši profesija netiks ir tiems, kas yra alergiški knygų dulkėms.
Daugelio žmonių yra tokia nuomonė, kad darbas nuobodus, nėra ką veikti, galima sėdėti ir skaityti knygas. Taigi, tie, kurie norėtų rinktis šią profesiją, dėl to, kad esate knygų „graužikai“, klystate, jei galvojate, kad darbe turėsite laiko skaityti knygas. Patikėkite – tam tikrai neturėsite nė minutėlės laisvo laiko, jas teks skaityti namuose. Va, čia tai jau tikrai didelis trūkumas...
Na, ir dar vienas mažutis mažuliukas trūkumėlis. Bibliotekininkų, lyginant su mokytojais, gydytojais, ūkininkais, prekybininkais, verslininkais ir t.t., yra palyginus nedaug, taigi ir politine prasme jie nėra tokie įtakingi bei svarbūs, artėjant, pavyzdžiui, Seimo rinkimams. Turbūt, jau pagalvojote: „na ir kas, kokią tai turi reikšmę, renkantis profesiją?“ Ogi tokią, kad politikams mes nerūpime, kadangi mūsų, kaip rinkėjų yra nedaug, taigi, jie nei daug žada, nei daug, tiksliau, nedaug, mums ir duoda...
Taigi, tokie tie trūkumėliai. Jie, kaip matėte, tokie smulkūs, kad tiesiog galima nekreipti į juos dėmesio. O dabar didieji privalumai:
Bibliotekininko kompetencijoms nėra ribų. Mes turime galimybę bene pirmieji visose srityse, visuose moksluose ir apie visus dalykus sužinoti viską, kas yra parašyta, atspausdinta, įrašyta įvairiose informacijos priemonėse. Mes žinome kur ir kaip tos informacijos ieškoti ir mokame ją „sugromuliuoti“ ir perduoti kitiems tokia forma, kokia bibliotekos lankytojas paprašys. Taigi mes, kaip tyrėjai ar detektyvai atliekame paiešką, sekame pėdsakais, tiriame ir padarome išvadas bei gauname teisingą atsakymą. Todėl dėkingi žmonės mus laiko labai protingais ir visažiniais (labai malonus jausmas!!!).
Bibliotekininko profesija – geriausia galimybė paties bibliotekininko asmenybės tobulėjimui, smalsumui, žingeidumui patenkinti. Kaip minėjau, mes bene pirmieji sužinome apie visas mokslo, technologijų, politikos ir daug daug kitų dalykų naujienas, atradimus, išradimus. Taigi, tiek savo žiniomis, tiek savo kvalifikacija, tiek bendrąja kultūra visada turime būti tarsi „vienu žingsneliu“ toliau nei visa visuomenė, tai yra, mūsų klientai. Mes nuolat turime tobulėti, kelti kvalifikaciją. Visa tai be galo įdomu ir sukelia pasididžiavimo jausmą savo profesija.
Bibliotekininko profesija leidžia suderinti du labai svarbius, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nesuderinamus dalykus – tradicijas (t.y. tai, kas išlikę ir įsitvirtinę iš seniai) ir modernumą bei naujoviškumą. Mes „prisiliečiame“ prie knygų bei informacijos perdavimo būdų nuo pat seniausių laikų, siekiančių kelis tūkstantmečius ir dirbame su naujausiais technikos bei technologijų pasiekimais, moderniausiomis informacijos kaupimo, saugojimo bei perdavimo priemonėmis.
Mes, bibliotekininkai, esame ir vieni pirmųjų pažangių technologijų naudotojai. Patarčiau aplankyti Kauno Medicinos universiteto biblioteką, kurios aplinka ir naudojamos technologijos primena vaizdą iš fantastinių knygų ar filmų apie ateities civilizaciją ir joje vyraujančias technologijas, kurios leidžia žmonėms be pašalinių pagalbos naudotis paslaugomis ar daiktais. Bibliotekos išskirtinumas - neseniai Europoje pasirodžiusi FRID - radijo dažnių informacinė sistema, kuri studentams leidžia naudotis literatūra beveik nebendraujant su bibliotekininkais. Naująją techniką aptarnaujantys inžinieriai teigia, kad ji itin moderni, tokios dar nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje tai dar retenybė.
Vienas iš didžiųjų bibliotekininko profesijos privalumų – bendravimas su žmonėmis. Tai, aišku, įpareigoja būti įdomiu, pasitempusiu, gerai atrodančiu, tačiau tuo pačiu ir kukliu bei nepasipūtusiu (stengtis nedemonstruoti savo pranašumo, žinių ir gebėjimų). Visiems, kas myli žmones, kas mėgsta įdomų bendravimą su įdomiais žmonėmis, tikrai ši specialybė pati tinkamiausia.
Karjeros galimybės. Tavo kvalifikacija, gabumai, darbštumas, geri darbo rezultatai leidžia pasirinkti daugybę galimybių, specializacijų: informacinių technologijų bei informacinio raštingumo; skaitymo; kultūros paveldo; įvairių skirtingų mokslų srityje; paslaugų suteikimo bei vertinimo; viešųjų ryšių; vaikų ar suaugusiųjų aptarnavimo srityse. Taip pat, įgijus magistro laipsnį, galima tapti skyriaus, padalinio, viešosios bibliotekos, mokyklos, kolegijos, akademinės, mokslinės ar kitos bibliotekos vadovu arba toliau mokytis doktorantūroje ir įgyti daktaro laipsnį, tai yra, tapti mokslininku.
Taigi, man atrodo, privalumai, kadangi jie yra dideli, tikrai nusveria mažutėlius trūkumus, todėl siūlau rinktis garbingą, gražią, įdomią, modernią bibliotekininko profesiją.
Šis rašinys yra konkurso „Penki mano profesijos privalumai ir penki trūkumai“ dalis. Norite dalyvauti konkurse? Sąlygas skaitykite čia!