Jo autorius, Vincas Mykolaitis - Putinas, vienas pirmųjų, kuris nepabūgo modernistinių idėjų suderinti su romantinėmis bei atsisakyti tradicinio (Žemaitės) kaimo įvaizdžio.
Romaną sudaro trys dalys, tarsi suskirstydamos pagrindinio herojaus, Liudo Vasario, gyvenimą. Jis dar būdamas jaunas, įstoja į kunigų seminariją, tačiau netrukus supranta, kad tai nėra jo tikrasis pašaukimas. Literatūra (konkrečiau - poezija) – štai kas Vasariui atrodo mieliausia, tačiau, deja, sunkiai suderinama su kunigo likimu. Ir čia prasideda sunkus herojaus kelias į savęs pažinimą, gyvenimas tampa viena didele kryžkele. Svarbus aspektas romane - moters figūra. Ji nuo pat pirmų puslapių iki pabaigos užima svarbią poziciją Liudo Vasario gyvenime.
Tačiau nenarpliojant turinio vingrybių, noriu pasakyti, kad „Altorių šešėly“ tiesiog persmelktas vidinių išgyvenimų ir kontempliacijos. Jis skaitytoją priverčia apmąstyti savo gyvenimą, asmenines kryžkeles.
Kūrinyje fantastiškai piešiami gamtos vaizdai, skaitant prieš akis iškyla tėviškės peizažai, Aukštakalnis, Nidos kopos. O meilė ir kančios romanui suteikia išskirtinį atspalvį. Dar verta pažymėti, kad istorinis kontekstas romane taip pat ryškus: Katalikų bažnyčios gyvenimas, Pirmasis Pasaulinis karas, tarpukario metai nepriklausomoje Lietuvoje.
Knygą „prarijau“ kaipmat, nesinorėjo net akių pakelti. O kas labiausiai nudžiugino - įtampa ir nežinomybė. Iki pat paskutinių scenų nenumaniau, kad nutiks.
Visiems neabejodama galiu teigti, jog šis kūrinys yra vienas geriausių Lietuvos literatūros istorijoje ir drąsiai gali konkuruoti su žymių užsienio rašytojų darbais. Jei išvengėte šio nemažos apimties kūrinio mokykloje, tuoj pat lėkite į biblioteką, nes romanas „Altorių šešėly“ ne tik padės turiningai praleisti laisvalaikį, bet kartu praturtins jūsų gyvenimą.