Tik nedaugelis žino, kad vienas pirmųjų čempionatų, pakvietusių savanorius, buvo lengvosios atletikos čempionatas, vykęs Kaune 2005 m. Būtent tada buvo konkrečiau apibrėžta, kas tai yra savanorystė sporte ir su kuo ji „valgoma“.
Be abejones, tiek olimpinės žaidynės, tiek kiti reikšmingi renginiai visame pasaulyje jau seniai naudojosi tūkstantinės savanorių armijos paslaugomis, o šiandien pagaliau ši veikla ima įsitivirtinti Lietuvoje. Jau turime ir „Sporto savanorių sąjungą“, vienijančią sporto savanorystei pritariančius žmones. Būtent jos nariai itin daug prisideda prie pačių įvairiausių sporto šakų renginių organizavimo, kartais pagelbėja ir kitose srityse.
Mano pažintis su savanoriavimu sporte taip pat prasidėjo jau minėtame čempionate 2005-aisiais. O patekau aš ten visai atsitiktinai: pamačiusi skelbimą, kad kviečiami savanoriai, ne itin juo susidomėjau, nes nebuvo daug informacijos, kas tai per veikla, ir ką tie savanoriai apskritai daro. Tiesiog grupės draugės užpildė anketas, susigundžiau ir aš. Tad štai jau daugelį metų esu sporto savanorė.
Man savanoriavimas tapo širdžiai miela veikla, laisvalaikio praleidimo būdu kaip kitiems žvejyba ar televizoriaus žiūrėjimas. Per tuos metus dalyvavau daugybėje renginių, pradedant plaukimu ir baigiant maratonais. Nors sutinkami veidai dažnai kartojasi, tačiau kaskart atrandi ką nors nauja ir dar nematyta, išmoksti tolerancijos ir kartu įgyji organizacinės patirties.
Tenka susidurti su piktais ir net agresyviais sirgaliais, tačiau visos kitos teigiamos emocijos tokius įvykius užgožia. Yra nemažai žmonių, kurie nesupranta, kaip galima leisti savo laiką ir lėšas padedant organizuoti renginį, bet juk kiekvienas negailime pastangų savo hobiams.
Kai žinai, kad su tavo pagalba įvyks vienas ar kitas renginys, jautiesi darąs kažką reikšmingo. Ir tai tikrai nėra laiko švaistymas, tai būdas praleisti savo laisvalaikį prasmingai ir įsimintinai. Netgi praleidęs 12 valandų „ant kojų“ jauti ne žudantį, o malonų nuovargį.
Būtų šaunu, kad sporto savanorystė vis aktyviau įsilietų į visuomenę ir sutrauktų įvairaus amžiaus žmones. Juk tai, ką darome bendromis jėgomis ir sutelkę savo žinias, visuomet padės sukurti kažką gero.
--
Šis rašinys yra „DELFI Piliečio“ ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) inicijuoto rašinių ciklo „Savanorystė“ dalis, kuriuo norima išsklaidyti mūsų visuomenėje egzistuojančius mitus apie savanorystę, informuoti apie savanorystės teikiamą naudą, prieinamumą ir svarbą.
Šiame cikle bus žinomų asmenų, įvairių profesijų atstovų, darbdavių pasisakymai ir mintys apie savanorišką veiklą.
Jeigu Jūs pats(-i) esate kada nors užsiėmęs savanoriška veikla ar iš arti stebėjote draugų darbą, gal pažįstami, pabuvę savanoriais, pasidalijo su Jumis savo patirtimi, parašykite mums ir Jūs el. paštu: pilieciai@delfi.lt.
Įdomiausių rašinių autorius apdovanosime!!!