„Ar jums patinka šita beskonybė?“ – Minioje sąjungininkų bando ieškoti žilagalvis senjoras. - „Geriau jau nugriautų“. „Čia Seimo narių rankos, besigviešiančios pensininkų santaupų“ – antrina kitas. „ Ką jūs kalbat? Juk tai pirmas tikras renginys Šeškinėje!“ – besikuriantį tandemą išardo iš parduotuvės žingsniuojanti inteligentiška ponia.
O aplink fontaną šurmuliuoja jaunimas, kyla rankos, sveikindamos „G&G Sindikatą“ bei „J&J United“, atėjusius palaikyti bendro graffiti.lt ir „Rankomis neliesti“ projekto. Fontanas, aštuoniasdešimtųjų pabaigoje iškeptas sovietinis raudonų plytų monstras, atgimsta antram gyvenimui. Ilgainiui tapęs centriniu Šeškinės šiukšlynu, fontanas vėl švarus ir estetiškas, vėl matomas, aptarinėjamas, diskutuojamas.
Buvusio fontano griaučiai knibžda jaunų ir atkaklių graffiti meistrų, kurių tikslas visiems parodyti, kad jų menas yra šiuolaikinės gatvės kultūros meninė išraiška, kad graffiti gali ir turi puošti miestą, ypač tas vietas, kurių kapitaliniam remontui pinigų niekuomet neužtenka. O ir kurti yra daug maloniau, kai tave stebi pulkas smalsuolių ir žavisi tavo idėjomis, tavo sugebėjimais ir technika. Kai atpažįsta stilių ir braižą. Kai policijos pareigūnai ateina pažiūrėti, o ne bausti. Kai vilniečiai tave laiko ne priešu, o menininku.
Ateik ir tu prie Naujo Šeškinės fontano. Ateik ir pamatysi, kad jis vėl pilnas. Išsimaudyk jame kartu su tais, kurie jį atgaivino. O jei norėsi dar, užsuk į www.rankomisneliesti.lt.
Ir nepamiršk, kad rugsėjo ketvirtąją Šeškinėje nelijo...
Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją ir nuotraukas!