Domiuosi Lietuvos aktualijomis, realijomis, naujienomis, nutikimais, dažnai iš piršto laužtomis propagandomis. Todėl tenka paskaityti įvairiausių straipsnių, kurie ne visada šildo širdį, ramina sielą ar yra įdomus ir lakoniški. Per keletą dienų sukaupiau ne mažą kiekį medžiagos, kurios teminis objektas – smurtas. Pateikiu įrašų pavadinimus, kurių silpnų nervų žmonėms nepatarčiau skaityti, apie juos mąstyti ar kažkaip kitaip kontempliuoti.

Grigiškėse sumuštas nepilnametis;

Kaune susipykęs su žmona vyras sumušė kūdikį;

Motina kūdikį tėškė ant lovos ir susigrūmė su socialine darbuotoja;

>Vaikų sumuštai dešimtmetei lūžo kryžkaulis;

Girtutėlis tėvas mažamečius vaikus daužė lazda;

Šiauliuose girtas paauglys užpuolė vaiką;

Ukmergės rajone tėvas sumušė sūnų;

Vyras, prieš žmoną panaudojas šaltąjį ginklą, tiesiog išėjo į barą.

Tėvas vaikui į galvą sviedė dviratį;

Girtas vyras, trenkęs mergaitei, į berniuką sviedė akmenį; 

Smurtas - sąmoningas jėgos taikymas siekiant sužeisti ar įžeisti kitą asmenį – savo istorija pasakoja geriausia visų istorikų draugė Vikipedija. Tačiau visos problemos negalėtume apsakyti vienu teoriniu modeliu.

Dažniausiai mūsų degradavusioje visuomenėje būna smurtaujama prieš moteris ir vaikus. Kodėl? Juk vyrui reikia pasirodyti, kad jis VYRAS? Na, o jeigu kalbėtume išjungę dauno sindromą, tai dar esti ir tokia koncepcija kaip: „Psichologinis smurtas“ – tai sąmoningas, visada tyčinis tam tikro asmens poveikis kito asmens psichikai.

Šitokio pobūdžio smurtą mes galime išvysti ne tik šeimoje. Jis gali būti mokykloje, darbovietėje, tam tikrose institucijose. Jeigu savo vaiką paliekate auklei, tai ji taip pat gali psichiškai smurtauti prieš jūsų atžalą. Tačiau nenukrypkime...

Tyla – gera byla.Ši problema yra eskaluojama per amžių amžius, vykdomos įvairios akcijos, atrakcijos, programos (visi girdėjo „Olweus“ prevencinę patyčių ir smurto programą, iš kurios kvatojo pusė Lietuvos ir kuri pasitvirtino tik 5 procentais), projektai, tam tikrų institucijų atskiros veiklos.

Tačiau kaip pirmavome pagal smurtavimo rodiklius Europoje taip ir pirmaujame (juk reikia nors viename kontekste išlikti lyderiais!). Tyla – gera byla, tik gaila, kad ne šiuo atveju. Tylėjimas ir priveda prie kančių, ignoravimo, manipuliacijos, nuolatinės kritikos, nesusipratimų, fizinio, moralinio, psichinio smurto poveikio.

Smurtautojai ir jų socialinis sluoksnis. Ar galime išskirti?Jokiu būdu. Nuo seno vis dar neišgaravusi „mada“, kuri teigia, kad jeigu žmonių grupės sluoksnis yra žemesnis, jie yra  neišsilavinę, nemokantys džiaugtis gyvenimu, tai tokiose šeimose būtinai bus smurtaujama. Realiame gyvenime galime matyti protingą, gražų, su kaklaraiščiu bevaikštantį ir per radiją ar televizorių kalbantį žmogų, kuris grįžes namo iš darbo, tampa smurtą skleidžiančia, ryjančia mėsmale ir rodo savo neapykanta trykštantį veidą. Todėl smurtautojai ir jų socialinis sluoksnis turi tiek pat bendra kaip A. Kubilius ir politika – visiškai nieko.

Smurto pasėkmės.Nuolatinis smurtas pažeidžia tam tikrą autonomiją (kai smurtaujama šeimoje, darbe, mokykloje). Jei smurtaujame šeimoje, vaikas tampa agresyvus, jam įskiepijama ideologija, kad taip turi būti - normalu, kai šeimoje vyrauja smurtas ir nesutarimai. Visi taikosi prie to šeimos nario, kuris smurtauja.

Paklūsta jo kontrolei. Išsivystęs baimės jausmas nugali visus instinktus.Visą šitą fiasko matantiems vaikams, smurtas tampa suprantamas kaip delikati bendravimo forma. Vaikai šeimos neįdealizuoja kaip kažko šilto, suprantamo, meilės, darnos ir laimės jausmo. Šeima matoma kitu kampu: vyras kelia ranką prieš mamą, mama - tyli, taip turi būti.

Kaip pasipriešinti?Pagrindinis dalykas, kurį žmogus privalo suvokti – netylėjimas. Individas gali rinktis: kovoti pačiam, kreiptis į tam tikras institucijas ir ieškoti pagalbos kitur, ar tylėti ir plaukti pasroviui. Šiuolaikinis pasaulis žiaurus ir vis dažniau rodantis savo geležinius dantis. Dauguma žmonių mano, jog butaforinis ir pompastiškas filmas atspindi gyvenimo tikrovę.

Todėl tai suvokę kaip netiesą – pasimeta. Pasipriešinimas nėra lengvas. Tačiau jūs kovojate už save, galbūt už savo šeimą, galbūt už visą savo šalį.Tyrimais įrodyta, kad tas, prieš kurį smurtaujama, patiria stresą, taip pat įrodyta, kad tas, kuris sugeba pamatyti smurtą prieš kitą asmenį – irgi patiria stresą. Skauda visiems. Problema opi. Išeitis pateikta. Ko laukiate?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!