„Aš tiesiog atsitiktinai pamačiau, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra išmėtyta labai daug popierių. Susidomėjusi priėjau ir pamačiau daug firminių „Sodros“ blankų, radau dokumentų, kuriose buvo konkrečių žmonių pavardės, jų asmens kodai. Pamaniau, kad tai yra pernelyg rimta informacija, kad voliotųsi tiesiog stovėjimo aikštelėje prie konteinerių“, – pasakojo vilnietė.
Netikėtą radinį aptikusi moteris pasakojo, kad dalis popierių buvo susmulkinti, tačiau buvo daugybė ir tokių, kurių duomenis galima be vargo perskaityti. Šiukšlių maišus, kuriuose buvo dokumentai taršė ir aplink konteinerius besisukiojančios varnos.
DELFI turimuose dokumentuose matyti, kad prie konteinerių buvusiuose maišuose voliojosi iš įmonių gauti apdraustųjų duomenys su jų vardais, pavardėmis, asmens kodais, draudžiamųjų pajamų suma, įmokų dydžiais.
Taip pat besidomintys galėjo paskaityti, kiek ir koks žmogus iš konkrečios įmonės sumokėjo mokesčių pagal autorines sutartis.
Iš vėjyje besiplaikstančių dokumentų datos matyti, kad kai kurie jų atspausdinti penktadienį spalio 22 d.
Aiškinasi, kas išmetė
„Sodros“ Vilniaus skyriaus direktorius Voldemaras Vitkus DELFI sakė kol kas nežinantis, kas išmetė nesunaikintus dokumentus, tačiau pabrėžė, kad visi darbuotojai žino, kaip reikia su jais elgtis.
„Gavome informaciją, pasikviesime skyriaus vedėją ir aiškinsimės. Tai yra darbiniai dokumentai, jie nėra oficialūs. Šie dokumentai yra išsitraukiami iš sistemos ir jie turi būti naikinami naikikliu, visi darbuotojai tai žino“, – tvirtino direktorius.
Anot jo, maišai šalia konteinerių atsidūrė dėl statybininkų, kurie juos iškėlė mesdami savo šiukšles.
„Čia pasistengė mūsų statybininkai, kurie dėdami savo šiukšles, išėmė mūsų maišus iš konteinerio“, – sakė V. Vitkus.
Tai – įstatymo pažeidimas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė DELFI sakė, kad toks duomenų tvarkymas yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas.
„Remiantis įstatymu, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Išmestuose į konteinerius dokumentuose esantys duomenys buvo prieinami tretiesiems asmenims, kurie pagal juos galėjo nustatyti fizinių asmenų tapatybes, nors neturėjo tam teisinio pagrindo“, – sakė ji.
Už asmens duomenų tvarkymo pažeidimą Administracinių teisių pažeidimo kodekse numatyta 500-1 tūkst. Lt bauda. Jei pažeidimas nustatomas nebe pirmą sykį – bauda didėja ir gali būti nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
