DELFI skaitytojai Miglei (vardas pakeistas) teko susidurti su nauju sukčiavimo būdu. „Iš pradžių gavau trumpąją SMS žinutę su tokiu tekstu: „Labas. Pasikeičiau savo numerį. Čia tavo geriausia draugė, spėk kuri?“. Pagalvojusi, kuri čia draugė galėtų būti, parašiau dviejų draugių vardus – Sandra ar Ieva. Tada gavau atsakymą, kad man rašo Sandra. Po trumpo susirašinėjimo tariama Sandra manęs paklausė, ar žinau apie naują žaidimą, vykstantį kompiuterinėje programoje „Skype“, kuriame galima laimėti kelionę po Europą“, - pasakoja Miglė.
Miglei atrašius, kad apie tokį žaidimą nieko negirdėjo, jos geriausia drauge prisistatęs sukčius pasiūlė ją užregistruoti šiame žaidime, jeigu ji duosianti savo „Skype“ programos prisijungimo duomenis. Nieko blogo neįtardama mergina nusiuntė savo duomenis tariamai geriausiai draugei. Tuo susirašinėjimas pasibaigė.
Po kurio laiko Miglei pradėjo rašyti draugai ir klausti, kas jai atsitiko. „Vienas draugas manęs paklausė: „kokio papildymo tau reikia?“, aš nesupratau apie ką eina kalba. Vėliau išaiškėjo, kad sukčius, prisistatęs mano geriausia drauge, pradėjo rašinėti mano draugams „Skype“, kad susilaužiau koją ir man skubiai reikia papildyti telefono sąskaitą. Ne vienas mano draugas tomis žinutėmis patikėjo ir lėkė pirktis sąskaitos papildymo“, - sako Miglė.
Miglei teko visais įmanomais būdais įspėti draugus, kad jai viskas yra gerai ir papildyti sąskaitos nereikia. Merginai nebepavyko prisijungti prie savo „Skype“ paskyros, mat visi slaptažodžiai jau buvo pakeisti. Vėliau Miglė susisiekė su „Skype“ administracija ir jos paskyra jai buvo grąžinta. „Svarbiausia, kad sukčius rašydavo labai paprastai, kad net neįtartum, jog kažkas čia ne taip“, - pastebi mergina.
Nuo sukčių žmones apsaugoti gali tik jų budrumas
Pasak Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus atstovės Linos Nemeikaitės, apie tokį atvejį policija girdi pirmą kartą, tačiau panašių apgaulės būdų naudojama yra nemažai, jie yra labai įvairūs, nuolat kintantys ir „tobulėjantys“.
„Per metus vidutiniškai Lietuvoje užregistruojama 250-300 „telefoninių” sukčiavimo atvejų, tai sudaro apytiksliai 10 procentų nuo visų registruotų sukčiavimo atvejų. Šie nusikaltimai dažnai yra nepastebimi, nes žmonės bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas, nenori apsijuokti prieš kaimynus, bendradarbius ar giminaičius. Telefoninių sukčių užvaldomos materialinės vertybės yra nuo 20 iki 50 tūkstančių litų. Tai daugiausia priklauso nuo to, kaip sukčius sugeba psichologiškai paveikti nukentėjusįjį asmenį“, - sako L. Nemeikaitė.
Jos teigimu, telefoniniai apgavikai pastoviai ieško naujų būdų, kaip iš patiklių piliečių išvilioti pinigų. „Jie labiausiai naudojasi prekybos centrų organizuojamomis akcijomis, jų gimtadieniais ar atidarymais. Trumposios SMS žinutės apie laimėtus mobiliuosius telefonus, brangius plazminius televizorius, piniginius prizus ar netgi prabangias keliones daugelio jau nebestebina. Dažnas gyventojas iškart suvokia, jog tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių piliečių pinigines“, - sako policijos atstovė.
Policija įspėja, kad iš nepažįstamų numerių gaunamus pranešimus gyventojai turėtų vertinti kritiškiau. Pavyzdžiui, vertėtų prisiminti, kad loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas, taip pat nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
