Kol augi ir pereini visus etapus, nuo kūdikystės iki pilnametystės, daug kartų pagalvoji, kad mama nieko nesupranta, tu darytum visiškai kitaip. Taip yraq iki tol, kol pati tampi mama ir jauti, kad viską atiduosi, kad tik vaikas augtų viskuo aprūpintas, gautų patį geriausią išsilavinimą, mokėtų išgyventi ir pritapti visuomeneje. Ir visa tai aš gavau iš savo mamos.
Prisiminus 1988-uosius metus, Lietuvoje galiojo kita santvarka, kitos vertybės, nebuvo tokios laisvės. Atsimenu, kad didžiausia šventė buvo per Kalėdas gauti ne telefoną ar plančetę, bet mandarinų. Šiais laikais tai gali atrodyti juokinga, bet vaikystė buvo tokia.
Buvome užsigrūdinę, vertinome kiekvieną žaislą, maisto kasnį, jautėme pagarbą vyresniems žmonėms. Mama, dirbdama per du darbus, stengėsi, kad gaučiau gerą išsilavinimą ir nereikėtų dirbti nekvalifikuotų darbų.
Dabar mama tapo močiute ir padeda auginti anūkėlį. Esu be galo dėkinga ir džiaugiuosi, kad ją turiu, galiu paklausti patarimų, ramiai palikti savo berniuką kol esu darbe. Sūnus močiutę be galo myli, ji ir rūpestinga, ir griežta, ir vienintelė tokia.
Pasakojimus apie savo mamas ir nuotykius, kuriuos patyrėte kartu, siųskite adresu pilieciai@delfi.lt!
