Ne taip seniai pro Lietuvos naktinius klubus ir įvairias kitas pasilinksminimui skirtas vietas praūžė šimtadienio šventės banga. Nepaslaptis, jog už puošnius drabužius, šukuosenas, batelius bei patalpų nuomą daugeliui abiturientų, o dar tiksliau, jų tėvams teko suploti po nemažą sumelę pinigų . Tačiau panašu, jog kiek ramiau pagyvenus porą mėnesių, dvyliktokus ir jų tėvus užgriūva naujas galvos skausmas: paskutinio skambučio šventė ir išleistuvės. Kokių pinigų sąnaudų pareikalaus šios šventės? Ir ar su mokyklos baigimu susiję renginiai nevirsta paprasčiausia pompastika?
Nenorėčiau teigti, jog vertėtų atsigręžti į sovietinės Lietuvos laikus, kuomet išleistuvės ar šimtadieniai būdavo švenčiami tik mokyklų aktų salėse. Todėl nesiimsiu apie tai postringauti kaip „ruso laikus“ prisimenanti pilietė. Tačiau pasiklausius daugelio abiturientų nuomonių, susidaro įspūdis, jog visų anksčiau minėtų švenčių esmė jau seniai nebėra mokyklos užbaigimo svarba ar naujo gyvenimo etapo pradžia. Panašu, jog šią, anksčiau vyravusią tendenciją tiesiogiai pakeitė nauja nuostata: materialinės galios demonstravimas. Skamba pernelyg kategoriškai? Deja, šių dienų realijos verčia manyti būtent šitaip.
Paimkime elementariausią pavyzdį: renginių ir švenčių organizavimą. Čia jau nebeapsieinama be konkurencijos tarp mokyklų. Abiturientai trokšta ne tik linksmai ir įsimintinai atšvęsti šimtadienio šventę, bet ir „nepasirodyti nevykėliais“ bei išsinuomoti kuo geresnes ir prabangesnes patalpas nei jų bendraamžiai iš kitų mokymo įstaigų. Ir visiškai nesvarbu, kad už turtuolių apartamentus primenančias sales, vilas ar sodybas tenka pakloti ne vieną šimtą litų nuo kiekvieno asmens. Žinoma, vertėtų paminėti ir stilingas sukneles, puošnius kostiumus ir įspūdingus batelius. Pasirodo, neretai svarbiau yra ne gražiai atrodyti, o pasidabinti kuo brangesniais ir neįperkamesniais drabužėliais. Na ir kas, kad po audringo vakarėlio jie kartais tampa apskritai nebetinkami dėvėti.
Dar vienas aptartinas aspektas - transportas, kuriuo paskutinio skambučio šventės metu į mokyklas atvyksta abiturientai. Čia nevertėtų minėti „nevykėlių“, į šventę ateinančių pėsčiomis. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas išnuomotų limuzinų ir prabangių automobilių spalvai, blizgesiui ir žinoma, jokiu būdu, ne nuomos kainai. Čia ir vėl tenka gręžti ir taip gerokai suplonėjusias tėvelių (retais atvejais abiturientų) pinigines. Nepamirškime ir naujų drabužių, kurie jokiu būdu negali būti tokie patys, kaip per šimtadienį. Ir, žinoma, dar vienai šventei skirtų patalpų nuomos.
Tačiau bene svarbiausias punktas – išleistuvės, neretai švenčiamos kur kas grandioziškiau ir griausmingiau nei kai kurių žmonių vestuvės. Čia ir vėl neapsieinama be pagal specialius užsakymus siuvamų kostiumų, frakų ir suknelių. Šventės vieta, žinoma, irgi turėtų bent šiek tiek priminti kokios Holivudo žvaigždės rezidenciją. Gražūs žmonės, graži šventė, gražios gėlės, ir, žinoma, gražios bei apvalios pinigų sumelės. O kur dar fotografai, jūros šampano ir po kojom barstomi rožių žiedlapiai? Ir visa tai – išleistuvės. Jei esi „ubagas“- išmok taupyti arba nedalyvauk šventėje.
Tad natūraliai kyla klausimas: kur slypi visų šitų švenčių esmė? Simbolinėje jų reikšmėje ar pinigų galios demontravime, siekiant pasijusti turtuoliais nepasiturinčiųjų akivaizdoje? Nenorėčiau perdėtai smerkti prabangų gyvenimo būdą propaguojančių proletarų, taikančių į buržuazines aukštumas. Juk kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime nori sužibėti, tegul ir ne pačioje prasmingiausioje srityje. Taip pat nenorėčiau teigti, jog visos anksčiau minėtos šventės abiturientui nėra svarbios ar yra nevertos dėmesio. Taip pat norėčiau užbėgti įvykiams už akių ir patikinti šio straipsnio skaitytojus, jog žinau, kad visos šios šventės būna tik kartą gyvenime. Tačiau visus žmones raginu išmokti švęsti ne tik atvira pinigine, bet ir emocijoms atvirais dvasios kanalais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
