Jau antrą kartą Lietuvoje kilo nepasitenkinimai keliaujančias Seimo nariais ir valstybės tarnautojais. Aišku, išvykdami į tas egzotiškas keliones seimūnai bei valstybės tarnautojai ne tik sėdi tose konferencijose, kur, ko gero, nekažką patys ir supranta, bet po tų „varginančių“ konferencijų tikrai lieka laiko ir po egzotišką miestą pasivaikščioti ir nusimaudyti Nilo ar Amazonės upėje bei nupirkti namiškiams suvenyrų. Kaip matote, gera būti Seimo nariu ir keliauti už svetimus pinigėlius.
Tik nepamanykite, kad aš stumiu Lietuvą į visišką izoliaciją ir raginu atsiriboti nuo bet kokių kelionių į užsienį. Tikrai aš nelinkiu to Lietuvai. Tačiau aš siūlau susimąstyti, jeigu mes vietoje tų fizinių kelionių priakytumėme šių dienų IT laimėjimus.
Kaip žinia, šiomis dienomis, norėdamas pasižiūrėti, ar dabar Antarktidoje sninga, tereikia surinkti norimo puslapio adresą ir spustelėti enter ir po maždaug 3 – 8 sekundžių gali grožėtis Antarktidos gamta gyvai (kaip dar sakoma online). Tad kodėl to online efekto nepritaikius stebėti konferencijoms, kurios vyksta už tūkstančių kilometrų? O kiek tada būtų sutaupyta pinigų, kai nebereiks pirkti lėktuvo bilietų, nuomoti viešbučių ir leisti pinigus kitoms išlaidoms, susijusioms su kelionėmis? Be to, stebint konferencijas online prie ekrano ar monitorių gali susėsti ne tik keli laimingiausi Seimo nariai ar pareigūnai, kurie „ištraukė“ kelionės bilietus, bet vos ne visas Seimas, ir tai nieko nekainuotų (na, beveik nieko nekainuotų).
Tokių „virtualių kelionių“ privalumas yra ne tik kaina, bet ir taip pat lengva yra daryti audio/video įrašus ir po to jei kas neaišku atsukti juostelę ar diską atgal ir dar kartą paklausyti ar peržiūrėti.
Galų gale, pasidarius tos konferencijos audio ar video įrašus, galima juos nunešti pas savus ekspertus ar į kokį institutą, kad pakomentuotų to prelegento išsakytas mintis, o be to, tą pačia informaciją (audio video įrašus) perduoti ir žurnalistams. Taip būtų kur kas geriau nei informaciją dalintis iš lūpų į lūpas, kol suveikia „sugedusio telefono“ efektas, o tada galiausia nebeaišku, kas ten apie ką ten kalbėjo. O pinigai tada tikrai būna paleisti vėjais.
Suprantu, skaitant šį straipsnį atsiras man oponuojančių, kurie sakys: o kaip pateikti klausimus pranešėjams? Čia atsakymas vienintelis – elektroniniu paštu. Galų gale, vykstant konferencijoms, kaip sakoma, online veikia ir interakyvus ryšys ir taip gali pateikti klausimą lektoriui ir, žinoma, pamojuoti jam.
Manau, kad šis sąmyšis dėl kelionių privers mūsų valdžią ir biurokratinį aparatą gerai permąstyti apie keliones ne tik lėktuvu ar kitu transportu, bet ir apie keliones į konferencijas telekomunikacijų kanalais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
