Dabar Lietuvoje:

Alkoholio reklamos draudimas: keli kontrargumentai

 (40)
Alkoholio reklamos draudimas: keli kontrargumentai
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Nuo kitų metų sausio pirmos dienos, pagal dar kol kas galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymą, Lietuvoje įsigalioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas. Artėjant šiai datai, vis dažniau pasigirsta svarstymų, ar toks draudimas yra reikalingas ir ar atneš daugiau naudos
nei žalos. Praėjusią savaitę Seimas žengė, mano nuomone, protingą žingsnį šio draudimo atšaukimo link.

Pabandysiu paanalizuoti kelis pagrindinius visiško reklamos draudimo remėjų argumentus ir pamąstymus. Noriu pabrėžti, kad tikslą mažinti alkoholio vartojimą laikau labai geru ir itin reikalingu, nepritariu tik priemonėms. Taip pat galiu pasakyti, kad ir kaip būtų liūdna, alkoholio kompanijos man nieko nesumokėjo, todėl joms neatstovauju.

Uždraudus reklamą sumažės alkoholio vartojimas

Šis argumentas yra pats svarbiausias. Problema ta, kad iš esmės jis yra „nurašytas nuo lubų“ ir grindžiamas tik spėjimais. Visų pirma, nelabai yra kuo remtis. Vos kelios valstybės pasaulyje yra įvedusios tokį absoliutų reklamos draudimą, koks yra Lietuvoje (nė viena iš jų nėra Europos Sąjungoje), o jei atmestume musulmoniškas valstybes, tai liktų vienetai, o ir su tais vienetais Lietuva negali būti lyginama, nes alkoholio vartojimo kultūra yra absoliučiai kitokia.

Taigi kuo būtų galima pasiremti? Manau, artimiausia statistika, su kuria būtų galima lyginti, yra kitos sveikatai žalingos prekės - tabako - reklamos uždraudimo įtaka jo vartojimui. Ir ką gi čia matome? Tabako reklama Lietuvoje buvo uždrausta 2000 metais. Tada tabako suvartojimas buvo 1336 tabako gaminiai vienam žmogui (čia ir toliau - Statistikos departamento informacija). 2008 tabako suvartojimas siekė 1199 vienetus žmogui. Šioks toks sumažėjimas yra, bet...

Ši statistika remiasi oficialiais pardavimais. Prisiminkime, kad 2000 metais tabako gaminių kainos Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo kainų kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje, todėl cigarečių kontrabanda buvo minimali ir didelės reikšmės statistikai nedarė. Tuo tarpu 2008 m. juodojoje rinkoje buvo realizuota apie 1.5 milijardo cigarečių. Jeigu šį skaičių padalinsime iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, gausime daugiau nei po 500 vienetų vienam gyventojui. Pridedame tuos 500 prie jau minėtų 1199 vienetų žmogui ir gauname 1700 vienetų/žmogui.

Taigi, per 9 metus nuo tabako reklamos uždraudimo jo vartojimas tik padidėjo, o tabako kompanijos sutaupė milijonus reklamai, kurie būtų nukeliavę žiniasklaidai. Didelis dorovės sergėtojų laimėjimas. Taigi draudimo fanų argumentas „va, uždraudėm tabako reklamą ir nieko neatsitiko“, yra labai teisingas. Nieko neatsitiko. Mažiau rūkyti žmonės nepradėjo. Tai kodėl turėtų pradėti mažiau gerti?

Alkoholio reklamos draudimas sumažins nepilnamečių alkoholio vartojimą

Dar vienas argumentas, kuris turi būti priimamas kaip duotybė, nes „taip yra ir kitaip būti negali“, o tiksliau - nėra kuo pagrįsti, todėl pagrindinėti ir nereikia. Kaip religinės dogmos. Kadangi oficialiai nepilnamečiams nei alkoholis, nei tabakas nėra pardavinėjami, todėl jokios oficialios statistikos šiuo klausimu būti negali. Kažin, ar galima labai pasitikėti apklausų pateikiama informacija, nes vargu ar kiekvienas rūkantis ar geriantis nepilnametis apie tai laisvai prisipažins klausiantiems.

Kitų šalių patirtimi aklai pasikliauti taip pat nederėtų, nes alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje ir, pvz., Ispanijoje ar Vokietijoje, labai skiriasi. Taigi, lieka tik pamąstymai šiuo klausimu. Mano pamąstymas būtų paprastas. Kai buvau nepilnametis ir mačiau aplink savo amžiaus pažįstamus ar nepažįstamus žmones vartojančius alkoholį, tarp jų nemačiau nė vienos „reklamos aukos“, kuri rinktųsi alkoholinį gėrimą dėl pamatytos reklamos. Vienintelis aspektas, į kurį atsižvelgdavo šie žmonės - kaina. O kaina jiems diktuodavo rinktis tokį alkoholį, kurio reklamų niekada nebūdavo, nėra ir nebus nei televizijoje, nei laikraščiuose, nei dar kur nors (ar kada nors matėte, pvz., euro alaus reklamą? O jis būdavo žymiai populiaresnis tarp jaunimėlio nei kitas alus).

Atsižvelgiant į tai, labai abejoju, ar reklamos draudimas sumažins alkoholio vartojimą tarp jaunimo. Be to, jei šis argumentas būtų pagrindinis, kažin ar labai reikalinga būtų uždrausti reklamą, pvz., laikraščiuose, kurie, pripažinkim, nėra itin populiarūs tarp jaunimo. Bet kas apie tai pagalvoja? Juk jei drausti, tai drausti viską.

Už alkoholio reklamos draudimą kovoja blaivininkai, kuriems rūpi tautos ir valstybės ateitis

Praktiškai šių dienų Valančiai. Tik užmirštantys, kad Valančius nekovojo už visišką abstinenciją, jis kovojo už saikingą alkoholio vartojimą ir net skatino vartoti alų, midų, vyną vietoj degtinės. Tai kas gi tie pagrindiniai kovotojai už šį draudimą? Aišku, pirmu smuiku viešumoje griežia bažnyčia, kuriai tai proga pasireklamuoti ir bandyti kilstelėti savo smunkantį autoritetą, ir jai pataikaujantys Seimo klerikalai. Esame turbūt vienintelė krikščioniška valstybė, kurioje bažnyčia siekia visiškai uždrausti Kristaus kraujo reklamą. Tačiau čia Lietuva, čia lietūs lyja.

Visi puikiai žinome, kad Lietuvoje praktiškai niekada „nepraeina“ niekas, kas neduotų naudos kažkuriai konkrečiai grupei. Ne, ne visuomenei. Konkrečiai grupei. Kam gi būtų naudingas visiškas alkoholio reklamos draudimas? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia atsakyti, kam reikalinga reklama. Reklama reikalinga norint žmones supažindinti su nauju produktu, norint patekti į rinką, norint išsikovoti didesnę padėtį rinkoje. Taip pat - norint išlaikyti padėtį rinkoje, kada į ją kėsinasi kiti produktai.

Dabar įsivaizduokime kompaniją, kuri užima dominuojančią padėtį rinkoje. Kadangi rinka labai homogeniška, alternatyvių produktų yra labai daug, todėl į duominuojančią padėtį yra nuolat kėsinamasi. Tam, kad išlaikytų tą dominuojančią padėtį, yra metami milžiniški pinigai į reklamą ir rėmimą. Kaip padaryti, kad tų pinigų mesti nereikėtų? Bingo - visiškai uždrausti reklamą. Tada, kai reklama bus draudžiama absoliučiai visiems, niekas nebegalės kėsintis į dominuojančios kompanijos padėtį rinkoje, nes nėra kitų būdų kovoti dėl rinkos dalies be rėmimo (reklamos) ir konkuravimo kainomis.

Išėmus rėmimą ir reklamą, sutaupomi milžiniški pinigai, todėl kainomis su dominuojančią padėtį rinkoje turinčia kompanija irgi niekas nepakonkuruos. Atsakykite į klausimą, kokia kompanija Lietuvoje užima dominuojančią padėtį alkoholinių gėrimų rinkoje, ir rasite atsakymą, kam naudingiausias alkoholio reklamos visiškas draudimas. Su blaivybe čia mažai kas bendro.

Jeigu daug naudos iš draudimo ir nebus, bet žalos tai tikrai nepadarys

Šitą diskutuojant su draudimo šalininkais teko girdėti ne kartą. Visų pirma, kai pasisakai prieš draudimą, esi apšaukiamas alkoholio kompanijų lobistu, nes niekam kitam šis draudimas jokios žalos neatneš, todėl prieš jį gali būti tik tie, kuriems sumokėjo alkoholio kompanijos. Ar tikrai taip? Koks to pagrindimas? Pagrindinis - uždraudžiant tabako reklamą visi sakė, kad bankrutuos sportas, žiniasklaida, bet nieko neatsitiko. Todėl nieko neatsitiks ir dabar. Bet tarp šių draudimų ir tarp laiko, kai draudimai buvo (bus) įvesti, yra esminių skirtumų.

Visų pirma, prieš dešimt metų mes gyvenome laikais, kai pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo laikraščiai ir televizija. Tuo tarpu dabar - internetas. Tabako reklamos draudimas buvo iš esmės visuotinis daugumoje valstybių, alkoholio - tik pas mus. Kokį skirtumą tai lemia? Ogi tokį, kad internetas neturi valstybės. Internete negalioja jokie draudimai. Jeigu viena valstybė įveda kokį nors draudimą, internetinių portalų savininkams nėra jokių problemų iškelti serverius į kitas valstybes, kur tokio draudimo nėra. Todėl internete alkoholio reklamos neuždraus. Niekaip. Tokiu būdu bus sudaromos nelygios konkurencijos sąlygos tarp tokių žiniasklaidos priemonių kaip laikraščiai ir žurnalai (kurie nebegaus pajamų iš alkoholio reklamos), televizijos (lietuviškos nebegaus pajamų, tuo tarpu populiariausios užsienietiškos tas pajamas pasididins) ir interneto portalai (jokių draudimų čia nebus, todėl pajamos iš reklamos didės).

Kur keliaus mokesčiai nuo šitų reklamų? Į valstybių, kurios transliuoja populiarius nelietuviškus televizijos kanalus į Lietuvą biudžetus ir į valstybių, į kurias bus iškelti internetinių portalų serveriai, biudžetus. Ką laimės Lietuva? Dar pablogins spausdintos žiniasklaidos, kuri po mokesčių perversmų ir taip laikosi ant plauko, būklę, susimažins sau įplaukų į biudžetą ir padidins tas įplaukas Lietuvos sąskaita užsienio valstybėms. Lietuviško valdymo metodai visu savo gražumu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 40 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį