Nuolat suku galvą, kodėl žmonės komentuoja, jei neturi ką pasakyti. Psichologai aiškina, kad taip kai kurie skaitytojai išreiškia savo emocijas, dažnai net nesusietas su tekstu. Jei tai išties psichologinė iškrova, kaip kokios iškamšos daužymas, tai, manau, galima suprasti ir užjausti stresinėn situacijon patekusį žmogų.

Kitas, dažnai girdimas paaiškinimas: kad tuščius komentarus, neretai net neskaitę straipsnio, rašo paaugliai. Pavyzdžiui, komentatorius, matyt, nepasižymintis geru kalbos išmanymu ir neturintis poreikio naudotis žodynais, rašo: „Kažkokia debilė pavadinimo be klaidų nesugeba parašyt, tai straipsnio net neskaičiau...“.

Bandžiau ieškoti internete atsakymo, ar esama ryšio tarp rašančiojo išsilavinimo ir komentarų pobūdžio. Tokio atsakymo ieškojau, matyt, ne aš viena. „Va, ką radau. Kokioj pakopoj esat?“, - klausia viena įmonė Paul Graham piramidės apie interneto diskusijas kopiją pateikusi „Facebook“ profilyje.

Nustebino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės Ingos Vinogradnaitės teiginys, kad tipinis komentatorius yra „jaunesnio amžiaus, išsilavinęs vyras, gyvenantis dideliame mieste”... Taigi ne paauglys ir ne pensininkas turi begalę laiko menkaverčiams dalykams...

Gal ateis tokie laikai, kai straipsnio autorius neturės brautis per komentarų - šiukšlių džiungles, kad galėtų rasti tikrą komentatorių, kuris, ir nesutikdamas su rašančiojo požiūriu, turi savų argumentų. Su tokiu žmogumi būtų įdomu ir padiskutuoti, gal net sužinoti iš jo kitokių vieno ar kito reiškinio aspektų, praplėsti savo regos lauką.

Tikiuosi po šio straipsnelio pamatyti ne įžeidinėjimą („Debiliškas straipsnis paimtas iš knygos apibūdinimo, turbūt autorė DELFI taškų nori... Baisu, ne straipsnis“), o nuomonę, kodėl baisus tas straipsnis ir kodėl autorė negali remtis kūrinio turiniu, kuris, be abejo, irgi būna glaustai perteikiamas knygos anotacijoje.

Žaviuosi DELFI puslapiu „Pilietis“. Puiku, kad kiekvienam žmogui suteikiama laisvė išsakyti savo nuomonę, kalbėti apie savo vertybes. Dar džiugiau, kad, pasirodo, Lietuvoje yra išties nemažai rašančių žmonių. Būtų gerai, kad daugėtų ir tikrų komentarų. Žodžio laisvė nėra laisvė rašyti, kas ant seilės užtiško. Bet kokia laisvė - pirmiausia yra atsakomybė. Ir tai ne mano sugalvota, o seniai patikrinta gyvenimiška tiesa. Liūdna ne iš vieno žmogaus išgirsti, kad komentarus rašo kvailiai, o tokie pat juos ir skaito...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!