Esu gana paprastas žmogus. Dirbu vienoje telekomunikacijų bendrovėje, atlyginimas laikosi ties vidutinio darbo užmokesčio dydžiu (~1600 Lt į „rankas“), šiose pareigose esu išdirbęs apie 3 metus. Dirbu 40 valandų per savaitę, nepersidirbu ir šiaip bendrai esu patenkintas savo darbu.
Na, bet ne apie tai tema. Tema apie lietuvių raštingumą IT srityje. Tad arčiau temos.
Visi šitą mano parašymą skaitantys naudojasi vienu bendru dalyku - tai internetu. Taip jau yra, kad tuos 3 metus didesnę laiko dalį dirbu prie interneto, o jei tiksliau - prie ryšio, kuris jums leidžia išeiti į internetą. Tad siekdamas parodyti lietuvių raštingumą IT srityje, remsiuosi būtent interneto pavyzdžiu.
Daugelis skaitančių šį straipsnį tikriausiai yra patyrę tai, kas vadinama internetinio ryšio sutrikimu. Kitaip sakant - bandote atsidaryti savo elektroninį paštą - jis neatsidaro (vietoje jo - atsidaro keistas puslapis su dažniausiai nemažu angliškai parašytu tekstu), bandote prisijungti prie „skaipo“, bet dešiniajame kampe monitoriaus (vaizduoklio) apačioje prie laikrodžio taip ir neužsidega žaliasis „skaipo“ ženkliukas kuris rodo, kad jūs jau prisijungėte prie „skaipo“ ir dabar galite skambinti, kad ir į Ameriką. Vietoje to ženkliuko matote kažkokį pilką ženkliuką su viduje besisukančiomis rodyklėmis. Taip... jūs patiriate internetinio ryšio sutrikimą.
Ir ką jūs darote? Daugelis daug negalvodami imate savo telefoną ir puolate skambinti savo interneto paslaugos tiekėjui. Galiausiai kitame, kaip sakant, laido gale pasigirsta balsas, kuris pasako jūsų interneto paslaugos tiekėjo pavadinimą ir prisistato žmogus, kuris kalba su jumis.
Ir kas toliau? Ogi nieko labai stebuklingo. Dažniausiai tie žmonės (kitame laido gale) išgirsta labai paprastą pasakymą, kaip antai: „Nėra interneto“, „Neturiu interneto“, „Dingo internetas“, „Neveikia skaipas“ ir panašiai. Panagrinėkime, kuo šis pasakymas yra negeras. Negeras jis dėl to, kad žmonės tam kitame gale nėra burtininkai, ekstrasensai ar dar kas - jie nežino kur nėra to interneto.
Tokių, kaip jūs (vartotojų), dažniausiai yra ne šimtai, o tūkstančiai (priklausomai nuo įmonės dydžio). Tad kur kas būtų konstruktyviau visą pokalbį pradėti pasisveikinimu ir tiksliu adreso, vardo pavardės, sutarties numerio ar kokio kito identifikacinio duomens pasakymu ir trumpu problemos apibūdinimu. Tokiu būdu sutaupysite tiek savo, tiek to žmogaus (dažnai vadinamo operatoriumi) laiko.
Kas eina toliau? Išsiaiškinus, kur to interneto nėra ir jei nėra pastebėta kažkokio globalesnio sutrikimo (dažniausiai taip ir būna), bandoma išsiaiškinti kuo tiksliau, kaip jis ten neveikia. Greičiausiai sulauksite tokių klausimų: kada dingo, ar prieš tai veikė gerai, ar kompiuteryje neinstaliavote/netrynėte kokios programos, ar nedarėte kompiuterio remonto, ar turite vieną ar kelis kompiuterius, ar neturite maršrutizatoriaus (routerio, interneto skirstytuvo, stotelės, dėžutės, kad galėtumėte naudotis internetu be laidų, dėžutės, kad keliuose kompiuteriuose internetas veiktų vienu metu) ir panašiai. Gavus atsakymus į šiuos klausimus, priklauso kas bus sakoma, ką bus siūloma padaryti.
Pasiremkime šį kartą atveju, kad turite vieną kompiuterį, laidas, kuris ateina iš laiptinės, eina tiesiai į kompiuterį, jokios dėžutės bute nėra. Greičiausiai jums bus pasiūlyta prieiti prie kompiuterio ir patikrinti kelis dalykus. Dauguma atvejų bus aiškinamasi, ką tiksliai rodo jūsų kompiuteris, kad nėra interneto ryšio. Anksčiau minėtas keistas puslapis vietoje jūsų e-pašto dėžutės ar dar kokio tinklapio, mums, interneto tiekėjams dažniausiai nieko konkretaus nepasako. Ir būtent tas aiškinimasis, ką tiksliai rodo kompiuteris - būna pati sudėtingiausia užduotis. Iš čia ir visas temos pavadinimas.
Tad kas ten vyksta toliau? Dažniausiai pasiūloma su pele paspausti mygtuką monitoriaus apačioje kairėje pusėje (vienur tas mygtukas vadinamas start, kitur Pradėti, o kitur tiesiog Windows'ų logotipas būna pavaizduotas - tai priklauso nuo jūsų kompiuterio taip vadinamos operacinės sistemos (didelės sistemos, be kurios jūsų kompiuteris tebūtų įvairių plokščių ir panašių dalykų rinkinys).
Toliau, kai Jūs paspaudžiate tą mygtuką, keliaujama toliau, dažniausiai į valdymo skydą (Control panel). Nusigavus iki ten - bandoma nusigauti iki jūsų tinklo nustatymų (vienur tai slepiasi po pavadinimu „tinklo ryšiai“ (Network connections), kitur po „tinklas ir internetas“ (Network and internet), o dar kitur - „tinklo ir bendrinimo centras“ (Network and sharing center).
Nusigavus iki tų tinklo ryšių ar tinklo ir bendrinimo centro, jūsų „kelionė“ jau beveik baigiasi. Pirmu atveju (pasiekus „Tinklo ryšiai“ - Network connections) greičiausiai išvysite tą keistą įrenginį, kuris vadinamas tinklo plokšte. Ji ir yra tas praktiškai vienintelis rodiklis, kuris rodo realiai, kas yra su tuo interneto ryšiu.
Pailiustruosiu tai pavyzdžiais: ant tos tinklo plokštės (dažniausiai užvadintos „Local Area Connection“) matote raudoną „X“ - reiškiasi jūsų kompiuteris rodo, kad yra atjungtas tinklo kabelis. Jei kabelis į patį kompiuterį yra pajungtas - galite pabandyti jį ištraukti ir įdėti atgal.
Jei vis vien matote tą raudoną „X“, taip galite ir pasakyti operatoriui/-ei kitam telefono laido gale. Greičiausiai bus užfiksuotas gedimas ir pas jus atvyks žmogus, kuris šią problemą sutvarkys. Jei raudono „X“ nematote, o tas „Local Area Connection“ atrodo toks papilkėjęs - paspauskite pelės dešinį mygtuką ant tos „Local Area Connection“ ir pasirinkite punktą „Įgalinti“ (Enable).
Palaukite, kol dings lentelė su užrašu „Įgalinama...(Enabling...)“ ir pažiūrėkite ar neatsirado kokių kitų ženklų (kad ir anksčiau minėto raudono „X“). Jei tokių nėra - pabandykite atsidaryti kokį nors interneto tinklalapį - greičiausiai internetas veikia. Jei matome juodą šauktuką geltoname trikampyje - greičiausiai irgi yra kažkokių bėdų su ryšiu ir veikiausiai teks važiuoti pas jus žiūrėt kas nutiko (žinoma, jei neturite anksčiau minėto įrenginio, kaip „routeris“ ar panašiai, bet apie tai - kitą kartą).
Ir perskaičius tiek teksto (jei perskaitėte - ačiū), greičiausiai kyla natūralus klausimas - o kas čia bendro tarp lietuvių ir jų raštingumo IT srityje? Ogi tas, kad dauguma atvejų visą šitą instrukciją jums aiškina tas operatorius kitame laido gale, nors jūs tai galite padaryti ir be operatoriaus. Padarydami tai patys (be operatoriaus), sutaupysite savo pinigų (nereikės mokėti už pokalbio minutes aiškinantis, kur bėda), savo laiko (patys tai galite padaryti greičiau nei aiškinant operatoriui).
Na, bet tai nėra pati didžiausia problema. Didesnė problema ta, kad žmonės gana dažnai nesupranta išvis, ką jiems tas operatorius sako. Dažniausiai žmonėms sunkiai sekasi rasti vieną ar kitą mygtuką, kurį operatorius sako susirasti. Tai būna net su tuo pačiu pačiu pirmu mygtuku (kur monitoriaus apačioje kairėje pusėje) - žmonės tiesiog jo nemato (kartais atrodo, kad ir nenori matyti). Tai apie kokį aukštų technologijų įvaldymą mes čia šnekame, jei tokių žmonių - daugybė (9-iems iš 10-ies žmonių reikalinga operatoriaus pakalba, o daugiau nei pusė patiria nemenkų sunkumų net atlikdami operatoriaus instrukcijas).
Tai toks va tų lietuvių IT raštingumas mano akimis. Žinoma idealiu, teoriniu atveju, turėtų būti taip: paprastas žmogus naudojasi tuo internetu, skaito paštą, naudoja įvairias programas ir panašiai. Jei iškyla kažkokių bėdų - žmogus kreipiasi į kompiuterį prižiūrintį asmenį ar įmonę - ir šie asmenys ima aiškintis, kur bėda. Galiausiai, jei kyla kažkokių įtarimų dėl ryšio - kreipiamasi į interneto paslaugos tiekėją.
Kreipiasi ne vartotojas, o sistemą prižiūrintis asmuo ar įmonė. Tokiu būdu besikalbėdami du savo srities profesionalai pačiu greičiausiu ir efektyviausiu būdu sutvarkys tą interneto problemą ir vartotojas sau toliau laimingas naudosis savo internetu. Deja, pas mus iki to toli gražu. Panaši praktika egzistuoja tik įmonėse (ir tai toli gražu ne visose). O paprastiems vartotojams – tai išvis, galima sakyti, neegzistuojanti praktika.
Tai šiam kartui tiek. Ateityje gal bus daugiau panašaus stiliaus straipsnių, bet kol kas nenoriu nieko prisižadėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!