Žodis „politika“ Lietuvoje jau seniai tapęs kone keiksmažodžiu, o Lietuvos piliečių sąmonėje susidaręs vaizdinys, jog atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų didėja, turi pagrindo. Įvairūs tyrimai ir ekonomikos analitikai teigia, kad Lietuvoje turtingiausių ir mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skiriasi daugiau kaip šešis kartus, o pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti nuo galo. Tad nenuostabu, kad eilinis rinkėjas pirmiausia pasigenda valdžios solidarumo su visuomene.
Visuomenės apklausos rodo, kad daugiausia galimybių laimėti artėjančius rinkimus turi didžiausia opozicinė partija - Lietuvos socialdemokratai. Tačiau ar jai pavyks suvienyti dabartinės valdžios supriešintas socialines grupes ir sumažinti vis didėjančią socialinę atskirtį?
Europos šalių socialdemokratai solidarumo principą praktikoje įgyvendina įvesdami progresinius mokesčius. Daugelis ekonomikos analitikų sutinka, kad progresinių mokesčių taikymas mažina socialinę atskirtį, o jų naudą pirmiausia pajunta mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur trečdalis gyventojų gauną minimalų darbo užmokestį.
Šiuo metu neatskaičiavus mokesčių jis siekia 800 litų arba 678,5 litų „į rankas“. Profesines sąjungos jau ilgai ir nuobodžiai ragina Vyriausybę ir darbdavius susitarti dėl minimalios mėnesinės algos didinimo iki 1000 litų, tačiau valdantieji iki šiol vilkino galutinį sprendimą ir sutinka minimalią mėnesinę algą didinti tik nuo kitų metų ir tik 50 litų. Toks sprendimas nėra priimtinas daugeliui Lietuvos žmonių. Akivaizdu, kad minimalios algos didinimas ne tik palengvintų daugumos žmonių buitį, bet ir mažintų šešėlinę ekonomiką.
Progresinių mokesčių įvedimas paprastai reiškia, kad daugiau uždirbantys visuomenės nariai solidarizuojasi su likusia visuomenės dalimi, kuriai reikalinga pagalba. Įvedus progresinius mokesčius, sutariama dėl tam tikros mokamos algos ribos, kurią viršijus pritaikomas didesnis mokesčių tarifas. Taip pat elgiamasi ir su prabangos prekėmis. Pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, didesnių mokesčių mokėti nereikia, tuo tarpu ją viršijus, privaloma papildyti valstybės biudžetą, iš kurio remiamos jautriausios socialinės grupės. Kitaip tariant, perskirstomas visuomeninis produktas.
Šiuo metu progresiniai mokesčiai Lietuvoje dar nėra įvesti. Ilgą laiką valdžioje buvusi ir tokių mokesčių neįvedusi Lietuvos socialdemokratų partija argumentavo tuo, kad jie niekada nevaldė vieni, todėl turėdavo daryti kompromisus su koalicijos partneriais. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos politinė situacija tokia, kad nė viena partija negali tikėtis laimėti absoliučios daugumos vietų Seime. Tad norint apginti kairiąsias vertybes, socialdemokratų laukia sudėtingos derybos su kitomis Lietuvos partijomis, kuriose reiks pademonstruoti ne tik ekonomines žinias, bet ir principingumą bei ryžtą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
