Elitu (iš prancūzų élite – geriausias, rinktinis) sociologijoje bei bendrąja prasme vadinama santykinai nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai, savybės, ir kuri suvokia save kaip dominuojančią visuomenėje grupę šių savybių pagrindu.
Visų laikų visuomenės turi savo geriausius. Kažkada tai buvo vikriausi, gudriausi medžiotojai ir rinkėjai. Vėliau - karo vadai. Istorijoje nuolat keitėsi elito sąvoka.
Kuo daugiau veiklos sričių - tuo įvairesnis elitas. Šiandienos visuomenės veikla turi daugybę šakų. Kiekvienoje srityje yra geriausieji. Nuo nanotechnologijų iki kriminalinio pasaulio. Todėl apibrėžti, kad tie, kurie nuolat šmėžuoja TV ekranuose ar žurnalų puslapiuose, yra elitas, būtų visiškas visuomenės klaidinimas.
Net Seimo, Vyriausybės narių negalima būtų vadinti elitu. Tai atskirų partijų narių elitas. Kokios partijos - toks ir elitas. Ar geriausieji padarę nusižengimus teisėsaugai galėtų įsistatyti kiaulės akis ir vengti atsakomybės? Geriausieji - tai ir dvasiškai stipriausieji. Tik tokie pripažįsta savo klaidas, jas taiso ir nekartoja. Šiandien jų, išsikėlusių į viršūnes, maža mažuma.
Pramogų verslo pasaulis irgi nespindi etiketo pavyzdžiais. Mokėjimas naudotis įmantriais stalo įrankiais ir taurėmis kažin ar gali būti pagrindinis elito požymis. Guvernantės ir aptarnaujantis personalas visa tai puikiai išmano. Brangi guvernantė ar padavėjas šiuo atveju irgi savo srities elitas.
Kūrybos žmones dauguma priskirtų elitui. Gal todėl, kad jie ryškiausiai formuoja visuomenės požiūrį, etikos, estetikos suvokimą. Bet jei kurie pateikia kreivas moralės normas (pigūs juokeliai, blevyzgos), vargu ar gali save tituluoti geriausiais.
O technikos srities elito beveik nematome ir negirdime. Gal todėl, kad net jų kalboje naudojamų žodžių žurnalistai be žodyno nesupranta. Bet jis yra. Gyvena ne „elitinių“ žurnalų viršeliuose. O tiesog dirba, kuria techniką, technologijas.
Man elitas - sektini pavyzdžiai, autoritetai. Jie savo vardą kuria ilgai, garbingai ir atsakingai. Be pigaus pataikavimo žemiesiems instinktams, be greito populiarumo bet kokia kaina siekio.
O padugnės tie, kurie perka populiarumą už pinigus arba skleisdami žemuosius instinktus propaguojančią kultūrą. Ko verti viešinami kokios „žvaigždės“ intymūs patyrimai? Ko verti skyrybų skandalų viešinimai? Kokią vertę turi vakarėlių dalyvių apranga, meniu?
Vaikams, jauniems žmonėms, elitinės informacijos priemonės turėtų taip pateikti straipsnius, laidas, kad jie aiškiai galėtų atskirti kur elitinė, kur padugnių kultūra.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
