Ar iš tiesų lietuvių kalbai gresia išnykimas?

Gerb. Laura, ar apie lietuvių kalbos ribojimą sovietmečiu pati žinote, ar kur nors apie tai perskaitėte? Priimant į darbą nereikalavo mokėti rusų kalbą; dabar gi reikalauja žinoti anglų ar kitą svetimą kalbą - lietuvių kalbos nereikalauja. Tais gūdžiais laikais skaičiau J.Žemaitės raštus - nemanau, kad dabar juos gali išleisti. Kaune esama Ožeškienės gatvės, o jos kūrinių?

Pagrindinė mintis- reikia didžiuotis savo kalba- yra labai tiksli. Tik, manau, nereikia didžiuotis demonstratyviai, nes tokiu atveju orumas lengvai virsta absurdu, farsu ir tragikomedija. Visgi, kodėl reiktų vertinti lietuvių kalbą?
1. Tai yra tavo gimtoji kalba.
2. Tai yra ( daugelio lingvistų teigimu ) archajiškiausia ( mažiausiai pakitusi ) gyva ( t.y. vis dar tebevartojama ) kalba pasaulyje- o tai negali neglostyti savimeilės.
3. Tai yra viena iš pačių sudėtingiausių kalbų pasaulyje ( spėju, dėl kirčiavimo ). Nežinau pagal kokius parametrus, bet sakoma, kad Europoje tik vengrų kalba sudėtingesnė. O mintis, jog tu susitvarkai taip lengvai su tokia sudėtinga kalbos sistema teikia teikia malonų pasitenkinimo savimi ir galbūt pranašumo jausmą ( visi gali išmokti angliškai, bet ar visi gali išmokti lietuviškai ).
4. Lietuvių kalba yra unikali. Nesu specialistas, bet pavyzdžių galiu pateikti. Lietuvių kalboje yra daugybė mažybinių žodžio formų. Imkime žodį puodas: puod-el-is, puod-uk-as, puod-ut-is, puod-el-uk-as, puod-el-yt-is, puod-el-yt-ut-is, o smagiausias būtų puod-el-yt-tut,ėl-ait-is.
5. Jūs visada galite sugalvoti savo, kad ir neracionalių, priežasčių, leidžiančių Jums jaustis išskirtiniu/ išskirtine, kuomet vartojate lietuvių kalbą ir vartojate taisyklingai.

Mes sovietmečiu taip buvom išmokinti lietuviškai rašyti ir skaityti, kad ir dabar ne vienam iš dabartinių (neribotos laisvės laikų) abiturientų ir studentų galim toje srityje nosį nušluostyti

ir man užkliuvo tas "lietuvių kalbos ribojimas". Tiek baigiant mokyklą, tiek stojant į aukštąją privalėjau laikyti būtent gimtosios kalbos egzaminus, bet ne rusų. Visi dalykai buvo dėstomi taip pat lietuvių kalba. Visi pokalbiai dėl darbo ir pačioj darbovietėj- tik lietuviškai. Kur čia ribojimas? O spauda, knygos, televizija? DABAR žurnalistai daro daugiau klaidų.
O ir su "nykimu" nelabai sutinku. Visgi pakanka pasiskaityti Donelaitį (mano karštai mylimą), Daukantą, Rėzą (o ypač pasidomėti jų rankraščiais), kad įvertintume kalbos skirtumus.

nereikia čia pasakų sekti apie lietuvių kalbos ribojimą tarybiniais laikais,dabar kaip tik sumažintos valandos lietuvių kalbai,jau ketvirtokai daug maž šneka neblogai angliškai,mano laikais rusų kalbos ne tiek daug pamokų buvo,net kalbėti nemokėjom,nebent didmiestyje,lietuvių kalbą žudo testai,ne daugiau

Nyksta. Dabartinis jaunimas, net ir universitetus baigęs rašo su klaidom.

Atsakymas antrastei: tai priklauso nuo kiekvieno is musu. Kur begyventum, jei savo vaikus mokysi lietuviu kalbos, tai ji gyvuos.

Taip. O nykti ji pradės nuo Vilniaus pusės, nes ten žmonės vis dar nemoka parašyti tokių žodžių kaip gydytojas (rašo: giditojas), arba minkštas (rašo: mynkštas)..

Ar lietuvių kalba išnyks? Atsakyk sau pati ištaisydama gramatines klaidas straipsnyje ( "didžiąvimasi", "reiškiantys rūpestį jos likimui." )

neskaičius strps. sakau , naikinama, stumiama į patvorį. Jeigu kalbanti galva nepasakys tokių "raktinių" žodžių :'' situacija'' , "informacija", " sex" ir t.t. jis priklauso kaimiečių - molių sluoksniui. Tik ne "elitui".
I.Degutinė vienoje laidoje taip pasakė: "neturiu žinių šitai informacijai". Kaimietis sakytų - nežinau ir tiek. A ne.

tiek pat, kiek lietuviams gręsia išnykimas.

vienas iš žmogaus SIELOS ARISTOKRATIŠKUMO požymių.
Turime įvairiausios pakraipos vaikų darželių, o KALBOS ugdymo darželių turime? Juk kai kurie vaikai ateina iš šeimų, kuriose niekada negirdėjo taisyklingos kalbos pavyzdžio. O jei tai dar ir mišri šeima, kurioje tėvas ir motina kalba kiekvienas savo nežinia kokios kilmės žargonais? Kišam galvas į smėlį ir šaukiam: „Tuo turi rūpintis šeima“. Tada vaikas taip ir eina per gyvenimą aprūpintas šeimos „gražbylyste“.

O jau lietuviškai dainuojamos dainos jau beveik išnyko.

Šiaip praktika rodo, kad viskas priklauso nuo mūsų. Žurnalistai prie lietuvių kalbos puoselėjimo gali labai prisidėti, jei tik to norės. Kaip pavyzdį imkime kad ir neseniai atsiradusį naujadarą „dūzgės“: iki tol visi žinojo, kas yra „afterparty“, bet kai jo atitikmuo, gražus lietuviškas žodis pradėtas vartoti žiniasklaidoje, pastebėjau, kad „afterparty“ iš mano pažįstamų vartosenos išnyko :) taip kad darykime išvadas, mielieji :)

O jau lietuviškai dainuojamos dainos jau beveik išnyko.