Šią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovė Lietuvoje Catriona Purfield pareiškė, kad Lietuvai reikės 7 metų išsikrapštyti iš ekonominės krizės duobės. Komentuodamas šią prognozę ir išplėsdamas ją visam regionui, Andrius Kubilius pareiškė, jog „tokiais pat tempais iš šitos globalios krizės išeidinės ir mūsų kaimynai latviai, ir estai, daugelis kitų Europos valstybių.“
Premjero liūdnos pranašystės mūsų kaimynų atžvilgiu neįvertina vieno esminio faktoriaus, kuris bent jau estams pagreitins, o mums sulėtins atsigavimą. Tai – skirtingas pasitikėjimo lygis valstybinėmis institucijomis. Šiuo atžvilgiu kontrastas tarp estų ir lietuvių yra tiesiog neįtikėtinas. Sprendžiant iš šių metų pradžioje paskelbtų „Eurobarometro“ apklausos duomenų, vos 15% Lietuvos gyventojų pasitiki šalies teisine sistema. Tuo tarpu Estijoje - 52%. Savo vyriausybe pasitiki 47% estų ir tik 15% lietuvių. Ką tai bendro turi su dabartine ekonomine situacija? Daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ne paslaptis, kad ekonominis klestėjimas tiesiogiai priklauso nuo investicijų į šalies ekonomiką bei naujų darbo vietų sukūrimo. Kad vietiniai ir užsienio verslininkai investuotų, jie privalo pasitikėti net tik savimi, bet ir tos šalies valstybinėmis institucijomis.
Kiek jaunų žmonių Lietuvoje pasiruošę pradėti verslą, kai jie nežino, kokių naujų mokesčių rytoj prisigalvos Vyriausybė? Kiek jaunų žmonių pasiruošę rizikuoti savo ar tėvų turtu, kai mokesčių inspekcija ir kitos kontrolės įstaigos siautėja po įmones tikrindamos kiekvieną sąskaitėlę ir sutartėlę? Jei koks inspektorius neteisėtai skirs baudą ar pareikalaus kyšio, ar jie užtikrinti, kad Lietuvos teismai efektyviai ir sąžiningai apgins jų teises? Kaip liudija „Eurobarometro“ apklausa, mūsų ir estų atsakymai į šiuos klausimus gerokai skiriasi. O tai leidžia daryti prielaidą, kad jie išlips iš ekonominės krizės liūno greičiau nei mes.
Na ir pabaigai reiktų pastebėti, kad premjero „paguodos“ žodžiai kvepia perdėtu fatalizmu.Vertėtų prisiminti mūsų kaimynę Lenkiją, apie kurią A. Kubilius patogiai nutyli. Lenkijos pavyzdys įrodė, jog ši ekonominė krizė – tai ne kažkoks pasaulinis maras, kurio neįmanoma išvengti (arba bent jau sušvelninti jos pasekmių). Kriziniu laikotarpiu atsiranda galimybių pritraukti užsienio klientų ir investicijų, nes daugelis kompanijų ieško būdų kaip sumažinti išlaidas ir efektyviau pasinaudoti pigesnėmis subrangovų paslaugomis kitose pasaulio šalyse.
Tačiau tokiu atveju reikia labai nuoseklios ir smulkiam bei vidutiniam verslui palankios vyriausybės politikos. Be nuoseklumo nėra pasitikėjimo, o be pasitikėjimo nėra investicijų. Gaila, bet dabartinė Vyriausybė susirūpinusi tik naujų mokesčių išradinėjimu, o ne mokestinės politikos pastovumu bei supaprastinimu. Nesenai pažįstamas finansinių paslaugų įmonės vadovas prisipažino, jog dabar jau ir pats nebesupranta vis painesnės mūsų mokestinės sistemos. Tai ką jau kalbėti apie jauną žmogų, kuris norėtų pradėti savo verslą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
