Mat šie specialistai gerai uždirba – ir tiesioginės algos didelės ir „iš šalies“, manau, pasipelnyti galima. Ir mokytis nelabai sunku.
Tai, kad devyni iš dešimties baigusių teisę turės galimybę tik registruotis Darbo biržoje arba dirbti pagalbiniais darbininkais – jaunuoliams nesuvokiama, ar jiems niekas to nepaaiškino... ES šalyse Lietuvos teisininkų diplomai yra niekiniai ir net emigravę teisę, vadybą, ekonomiką baigusieji galės tik skinti apelsinus Ispanijoje arba braškes Švedijoje.
Gi į technines disciplinas, pavyzdžiui į inžinierius, informacijų technologijų specialistus ar net gerą darbininkišką specialybę, kurie labai pageidaujami Darbo rinkoje – šiemet stojo ir įstojo gerokai mažiau.
Beje, Kauno technikos universiteto profesūra bėdavoja, kad net praėjusius konkursus jaunuolius fizikos, matematikos, chemijos dažnai tenka mokyti pradedant nuo dešimtos klasės kurso. Nes jie šiose disciplinose žinių beveik neturi... Atrodo labai paprasta – jeigu Lietuvai nereikia teisininkų, o trūksta techninių specialistų, vyriausybė turėtų mažinti valstybės apmokamų vietų skaičių teisės studijoms, o didinti finansavimą techniniams mokslams. Deja, „durnių laive“ viskas daroma atvirkščiai. Sakykim, agronomų Lietuvoje visai nebeliks – juk žemės ūkis mums visai nesvarbu. Na gal kokioje Vokietijoje galės tos agronomijos norintys pasimokyti.
Algos didėja tik valdininkams
Kol kas pasididino sau algas ministerijų tarnautojai, Darbo biržoje dirbantys specialistai, savivaldybių aukštesnio rango valdininkai išsimokėjo tarnybinius priedus ir t.t. Gi Seimas ilgai ruošėsi didinti minimalią algą, galiausiai simboliškai padidino ją, tik, vargu, ar tas padidinimas turės kokios nors pastebimos įtakos piliečių gerovei – tad daugumai jaunuolių liko kas? Emigracija.
Neseniai skaičiau komentarą iš Vokietijos – studentas, baigęs architektūrą, išmoko kalbą, išvyko į šią šalį ir dabar dirba architekto padėjėju – alga pagal vokiškus standartus maža – 2300 eurų. Tačiau jis tikisi ilgainiui tapti tikru architektu – tada alga bus apie 6000 eurų... Lietuvoje jam pagal specialybę susirasti darbo nebuvo jokių šansų, galėjo nebent įsidarbinti pagalbiniu darbininku už minimumą – 650 Lt į rankas mėnesiui. Vokietijoje per mėnesį jis uždirba daugiau nei Lietuvoje per metus... Tiesa, teisininkų ir verslo vadybininkų ar kitokių vadybininkų vokiečiams nereikia. Jų diplomai – beverčiai.
Lietuvos verslas brenda iš krizės? Darbininkų atlyginimuose tai neatsispindi. Privačiose įmonėse galima gauti darbo tik už minimalią algą, na, geriausiu atveju, už kokį tūkstantėlį „ant popieriaus“. Dauguma algas moka vokeliuose.
Beje, kelis kartus kalbėjau su darbininkais vykdančiais ES projektą. Projektui skirta 36 mln. Lt. Labai nustebau išgirdęs, kad šį projektą vykdantys darbininkai dirba už minimumą. Juk įsisavinant projekto lėšas turėtų sąmatoje būti numatytos ir realios algos dirbantiesiems...
Darbininkai dirba vangiai, abejingai, visiškai nesistengdami – juk vergų darbas visada buvo nenašus – už minimalų atlyginimą – minimalus ir darbas... Taigi kur dingo tos projektinės lėšos?
Vargšai nebus laimingi
Jei kas prisimena Bruno Traveno romaną „Medvilnės rinkėjai“, gal prisimins ir eilutę iš jų dainos: „Mėsa vis brangsta, medvilnė pinga, o kaip man vargšui būti laimingam?“. LR medvilnės neaugina, bet čia nesulaikomai pinga žmogaus darbas ir nesulaikomai kyla paslaugų, maisto, prekių kainos. Jau žinome, kad šiluma brangs, padidės dujų, vandens, elektros, benzino kainos. Maisto produktų kainos didinamos kasdien...
Pensijas vyriausybę „atstatė“ į prieškrizinį lygį (beje, tada kainos buvo kokiu trečdaliu mažesnės). Minimalios algą padidino nežymiai, nors bent keli ekonomistai įrodė, kad iš tokios algos pragyventi Lietuvoje neįmanoma.
Tiesa Lietuvoje, anot statistikos, iš jos gyvena net 600 tūkst. dirbančiųjų. Kas iš ūkio prisiduria, kas gauna paramos iš giminaičių dirbančių užsienyje, kas nelegaliai dirba papildomai ar gauna priedą vokelyje, kas šeimos narį kontrabandininką turi. Na, dar koks 100 tūkst. verčiasi iš socialinių pašalpų.
Šią žiemą elementarų klausimą - kaip išgyventi - turės spręsti ne tik gyvenantys iš pašalpų, dirbantys už minimumą ar gaunantys mažas pensijas – net tie 450 tūkst. „vidutiniokų“, gaunantys algas nuo 1 iki 3 tūkst. Lt turės rimtai susirūpinti, kad nepritrūktų lėšų susimokėti už šildymą, benzinui ar dar kam nors bei daugelis turi ieškotis papildomo darbo (greičiausiai nelegalaus).
Šiuo metu, pagal vienos iš apklausų duomenis, savo atlyginimu už darbą Lietuvoje patenkinti 3,2 proc. dirbančiųjų, dar apie 7 proc. mano, kad suduria „galą su galu“. Visi kiti iš savo oficialaus atlyginimo pragyvena sunkiai ir prisiduria įvairiais būdais – dirbdami užsienio šalyse atostogų metu, dirbdami papildomai, nelegaliai ir t.t.
Nedarbas mažėja?
Bent jau tuo prieš pusmetį labai didžiavosi A. Kubiliaus Vyriausybė ir garsiai apie tai skelbė. Tiesa, nesako, kodėl ji mažėja. Mažėja ji tikrai ne todėl, kad Lietuvoje daugėja darbo vietų. Tiesiog daugelis bedarbių išvažiavo į užsienio šalis – kas visam laikui, kas įsidarbino laikinai, sezoniniams darbams.
Beje, ir iš Darbo biržos sąrašų išbraukta daugybė už visokius „pažeidimus“. Galiausiai tam tikra dalis bedarbių toje biržoje visai nesilanko, nes nieko iš jos nebesitiki... Taigi Lietuvoje, bent jau taip skelbia oficiali statistika, bedarbių sumažėjo nuo 300 iki 200 tūkst. Manau, kad ir gyventojų atitinkamai Lietuvoje sumažėjo. Net šiek tiek daugiau, nes susiradę rimtą darbą ir įsikūrę, buvę bedarbiai paprastai pasiima ir savo šeimų narius.
Šiaip jau praeitą žiemą beveik išgyvenome – masinio bado ar masinio mirimo nuo šalčio nebuvo. Telšių rajone buvo aptikta keliolika žmonių, sušalusių gatvėje ar laukuose, lavonų. Gal koks sušalo ir bute, kur buvo atjungtas šildymas. Bet dauguma išgyveno – žemaičiai užsispyrę, atkaklūs, turi giminaičių, bičiulių. Sukasime dantis, dirbsime ir ištversime ir šią žiemą. Tik velniškai erzina „marsiečių“, kažkaip nutūpusių Lietuvos Seime ir Vyriausybėje, kalbos apie krizės pabaigą, nedarbo mažėjimą, teisinę valstybę, demokratiją, žmogaus teises ir kitokius Lietuvoje nematomus dalykus.