„Bėkime iš Lietuvos“, „užsienyje geriau būti baltu vergu nei čia vergauti už minimumą“, „jei gyventi, tai tik Vilniuje, nes provincija žlugus“, – tokios ir panašios frazės nuskamba iš daugelio tautiečių lūpų. Ar tikrai provincijoje taip blogai?
Manau, jog galima palyginti du Lietuvos miestus, kurie turi daug panašumų, o praeityje pagal gyventojų skaičių ir išsivystymą „rikiavosi“ vienas po kito - tai Marijampolė ir Alytus.
Verslas, darbas
Kažkada ant trijų didžiųjų banginių laikėsi Alytus - tai „Alita“, „Snaigė“, „Alytaus medvilnės kombinatas“, na, ir galima pridėti - UAB „Skirnuva“. Kas liko dabar? Nieko. Daugybė žmonių neteko darbo ir išėjo į gatvę. Marijampolė vis dar stovi. Ją laiko „Arvi“, „Alga“, „Mantinga“ ir „Marijampolės pieno konservai“. Gal dar galima pridėti „amžiną“ marijampoliečių verslą – automobilių prekybą, tačiau tai reikia vertinti atsargiai, nes kažkada aukso amžių išgyvenęs verslas, dėl didelių mokesčių ir sumažėjusių užsieniečių srautų „stovi ant bedugnės krašto“.
Taigi, jeigu pripažinsime, jog Alytuje verslas tik vegetuoja, o Marijampolėje klesti, galime daryti išvadą, jog ir bedarbių čia gerokai mažiau. Lietuvos Darbo biržos duomenimis, balandžio mėnesį Alytaus mieste buvo didžiausias nedarbo lygis šalyje - 18 proc.
Politika
Šioje srityje, ko gero, reikėtų dėti lygybės ženklą, nes abiejuose miestuose valdo viena spalva, tiesa, su išlygomis. Vieni palieka partijas ir tampa nepriklausomi, tada greitai nuverčiami ir vėl stoja į partiją, kad būtų „arčiau valdžios“.
Švietimas
Statistika. Abu miestai turi kolegijas, vidurine mokyklas, gimnazijas ir darželius. Tik čia atsiranda esminis skirtumas. Alytaus kolegijoje, dėl žlungančio verslo, padidėjusi migracija, žmonės „bėga“ ne tik į kitus Lietuvos miestus, bet ir emigruoja į užsienį. Ne paslaptis, jog didžiausias studentų skaičius provincijoje „surenkamas“ iš miesto jaunimo ir aplinkinių gyvenviečių, o ką daryti, jei to jaunimo neliko?
Marijampolėje situacija kiek geresnė, čia jaunimo nedaug (prisimenant prieškrizinį laikotarpį), tačiau jis aktyvus, o neretai pabaigęs mokslus užsienyje ar sostinėje sugrįžta „gaivinti savo miestą“. Vidurinės mokyklos ir gimnazijos – situacija labai panaši, emigravusių tėvų vaikai pasilikę gyventi su seneliais ar giminaičiais lanko mokyklas, kuriose mokinių kasmet mažėja.
Darželiai. Alytuje situacija labai „liūdna“, jie tiesiog uždarinėjami arba virsta „gyvais paminklais“, kai kuriuose kuriasi jaunimo centrai ir panašiai. Marijampolė kol kas gali pasigirti „mažaisiais piliečiais“ ir gausiomis jų grupėmis.
Socialinis gyvenimas
Kur galima pasilinksminti Alytuje? „Voro forte“ ar dar poroje „landynių“, neturinčių leidimo prekiauti alkoholiu. Marijampolė negali pasigirti „elitiniais“ klubais, bet yra „Luna“, keli restoranai, kuriuose nuolat pilna žmonių.
Kultūra. Ar žinojote, jog į Marijampolę atvežamus spektaklius yra „išgraibstomi“ bilietai, tuo tarpu Alytuje būna situacijų, kai tenka atšaukti planuotus koncertus ir pasirodymus. Tai lemia dvi priežastys: nėra žmonių, o tie, kurie liko - nebeturi pinigų ir noro kažką veikti.
Taigi paanalizavus tik „paviršinius“ faktus, galima daryti išvadą, jog Marijampolėje kol kas gyventi yra palankiau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
