Kodėl šios eilės? Apie tai sužinosite šiek tiek vėliau perskaitę visą šį straipsnį.
O dabar nuo pradžių. Noriu pasidalinti su jumis savo nuogąstavimais, o galbūt džiaugsmu, kurie užvaldę šiuo metu mano mintis. Tad labai nesiplečiant noriu jūsų paklausti: ar pritariate Vilniaus vakarinio aplinkkelio tiesimui? Šio aplinkkelio tiesimas jau pradėtas ir darbai kol kas vyksta sklandžiai, rezultatai šiokie tokie jau matomi. Tad išdėstysiu jums šio aplinkkelio pliusus ir minusus.
Pliusai:
- Geresnis ir patogesnis susisiekimas
- Automobilinių „kamščių“ mažinimo būdas
- Patogesnis susisiekimas kelio atkarpoje Kauno ar Panevėžio link
- Senų, geležinių garažų likvidavimas, manau, suteiks daugiau erdvės ir estetinio vaizdo
O dabar minusai:
- Padidėjęs triukšmas
- Automobilių išmetamosios dujos, kurios sukelia oro taršą
- Dulkės
- Kraštovaizdžio naikinimas
- Neigiamas poveikis sveikatai dėl oro taršos
- „Miegamųjų“ rajonų virsmas intensyvaus eismo centru
Pliusus ir minusus išvardijau, bet, manau, jų galima būtų paieškoti ir daugiau. Aplinkkelis, apie kurį čia jums užsiminiau, tiesis nuo Lazdynų mikrorajono per Karoliniškes iki Pilaitės. Viskas galbūt čia ir gerai, tik va, atrodo, gyvename visai šalia atsiradusios šios naujovės, bet apie ją nieko nežinome. Ir sužinojome apie šį aplinkkelį visiškai netikėtai, vieną sekmadienio popietę nusprendę su šeima praleisti gamtos apsuptyje.
Dauguma miesto gyventojų po ilgos darbo savaitės stengiasi taip pat kaip ir mes savaitgalius praleisti gamtoje, tad suplanuotas pasivaikščiojimas netoli namų esančiame miškelyje pildėsi. Ir taip mes nuėjome dalį kelio, kai abstulbome išvydę tokį vaizdą: ten, kur turėjo būti siauras takelis miško link, jis išnyko, o vietoj jo atsirado didelis plotas iškirsto miškelio, krūmokšnių ir išvagota, perkasta žemė. Tad teko eiti pakele ir stebėtis tuo, kas čia pridaryta.
Apžiūrėję iškastus griovius supratome, kad čia ne šiaip žemės lyginimo darbai, tai rimtas ir ilgas darbas. Tad neeikvojome laiko veltui ir pasukome miško link. Besigrožėdami gamta ir kvėpuodami grynu oru susitikome gausybę įvairaus amžiaus žmonių. Kas pėsčias, kas dviračiu minė miško takeliais. Šeimos su vaikais, senoliai, lėtai žingsniuodami vaikštinėjo po miškelį besišnekučiuodami. Užterštas oras kenksmingomis medžiagos verčia įvairaus amžiaus žmones ieškotis gamtos kampelio, kur gautų gryno oro.
Taip vaikštinėjom ir mąstėm, laikas taip greit bėga ir tiek kartų žmonių gyvenime viskas keitėsi, tad ir šį kartą svaičiojom; kas bus šioje vietoje, kurioje galime smagiai leisti laiką bus po metų, dviejų ar daugiau? Pokyčiai čia tikrai bus, o kokie jie bus, parodys laikas. Dabar siūlau pasigrožėti vaizdais, kuriais grožimės ir mes, kol jie dar čia yra...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!