Problemos dėl sveikatos dings
Mes įklimpstame savo pačių energijoje, nesuvokdami davimo ir dalinimosi gydančiosios galios. Kasdien po truputį mylėdami save, būsime atviresni kitų žmonių jausmams. Sveikatinimo knygos, kurių, beje, šiuo metu tikrai apstu, rekomenduoja išbandyti: jei dėl kokios nors kūno dalies jaučiatės nelaimingi, pabandykit visą mėnesį nuolat siųsti ten savo meilę. Šis būdas, anot autorių, yra labai primityvus, bet padeda. Kiek tokių išbandžiusių? Paprasčiau išgert piliulę ir, jei tai nepadės, tučtuojau pasijusti geriau, turėsim ką kaltinti: tai firma prasta, tai vitaminai ne tie, laikas prastas organizmo stiprinimui ir t.t.
Ar tai, vėlgi, tikėjimo tema? Galbūt. O savęs sekinimas nėra bėda? Aišku, pirmoje gyvenimo pusėje žmogus pasiruošęs sveikatą atiduoti vardan pinigų, o antroje gyvenimo pusėje pasirengęs atiduoti visus pinigus vardan sveikatos. O išgyvenimai? Ar be jų įmanoma? Gyvenimas nepaliaujamai taiko „auklėjimo“ procesus, norėdamas įrodyti svarbių idėjų klaidingumą. Iš tikrųjų, pats žmogus nesąmoningai gimdo pasikartojančias situacijas. Liga kartais gali būti tik priemonė sugriauti žmogaus pervertinamą idealizaciją. Tuomet pats laikas permąstyti situacijų vertinimą. Kas dažnai tai daro? Gal Jūs?
Sveikata priklauso nuo žmogaus
Įdomus kai kurių žmonių įsitikinimas, jog sveikatą saugo gydytojai, idėjas ir nuostatas, susijusias su sveikata, išpažįstame. Mes betarpiškai susieti su mintimis. O jas galime keisti. Mintys neturi mums galios, jei mes joms nepasiduosime. Mintys neturi jokios prasmės. Tik mes joms suteikiame prasmę.
Žmogaus galva kažkuo panaši į skrandį. Tik skrandis suvirškina į jį patekusį maistą, o galva užsiteršia prastomis mintimis. Pakeiskit mintis ir jausmas pasišalins. Taip pat yra ir su liga. Sunku valdyti save ir nepulti kviesti gydytojo, kuomet skauda.
Nekalbam apie kritinius atvejus ir neišvengiamybę. Visuomet ir visur yra išimčių. Tačiau suskaudus galvai griebtis papildų – tinginio kelias į tariamą sveikatingumą. Visos ligos kyla todėl, kad nemokame atleisti. Atleisti sau ir kitiems. Atleidimą reikia suvokti kaip išsilaisvinimą iš situacijos, o ne kaip pritarimą įskaudinusiam žmogui. Kaltindami save ir kitus, mes atiduodame savo stiprybę, todėl liga pasibels mūsų gyvenime anksčiau ar vėliau. Tai neišvengiama.
Žinoti ir turėti žinių – tai ne tas pats
„Žinoti“ reiškia daug daugiau, negu turėt žinių. Žinojimas – ne tik žinių turėjimas, bet ir jautimas tiek kūnu, tiek dvasia daugybės reiškinių, bendros sukurtos sistemos, plačiąja prasme, ir paties kūrinio paskirties suvokimas. Tai sakytina ir apie žmogaus kūną kaip sistemą. Nėra universalių būdų, kaip išsaugot sveikatą ir išvengti ligų.
Mokslas jau naudoja elektroinformacinį ląstelių programavimą. Sergančio kūno ląstelės priverčiamos pasveikti. Šis darbas atliekamas energetinio kūno lygmenyje, tačiau ne vien tai gali daryti įtaką ligų atsiradimui ir pasireiškimui fiziniame kūne. Visos su mūsų sveikata susijusios negatyvios nuostatos organizme būtinai realizuojamos.
Labai svarbų vaidmenį formuojant baimes vaidina medicinos darbuotojai. Jie nagrinėja susirgimų ar mirtingumo statistiką, dar prideda ir oro užterštumą, skalbimo priemonių ir kitų produktų kenksmingumą ar nuodingumą, išanktiniai įspėjimai apie būsimas pandemijas ir t.t. Tik labai sveikos psichikos žmogus atlaiko tokius puolimus. Kad ir kaip kovotume su liga, kad ir kokius vaistus ar priemones naudotume, organizmas vis tiek priverstas realizuoti mūsų pačių jam priskirtą programą.
Yra, be abejo, daug metodikų, prietarų, siūlymų kaip siekti sveikatos lobių, bet tik žmogus pats privalo žinoti, kas jam tinka. Visą laiką, anot P. Ivanovo, stengiamasi suvokti ir ištirti žmogaus susirgimus. Vis nauji ir nauji vaistai – vis naujos ir naujos ligos, ir tam, atrodo, niekada nebus pabaigos, jeigu nepakeisime savo sąmonės srauto. Būkim sąžiningi patys sau ir paklauskime savęs, ar iš tikrųjų norime būti sveiki.
Kūnas ir sveikata – tai modelinas mūsų rankose
Mes galime sau įsakyti, kad sveikatos labui reikia valgyti ekologiškai arba badauti, gerti arba ne, rytą kaninti save šaltu dušu arba bėgioti. Kūnas paklus. Organizmui vienas ir tas pats. Tačiau... mokslas ir technika atkakliai teigia mintį, kad mes mažai ką galime ir viską už mus turi padaryti prietaisai (lieknėkime su diržais, šortais ir t.t.), vaistai, specialistai. Ir patikėjome. Vis daugiau tokių visuomenėje, norinčių gyventi be atsakomybės už sveikatą naštos. Nuo ko padėti keistis?
Visuomenės stereotipas – būtinybė kovoti už savo sveikatą. Su kuo kovoti? Juk priešas tokiu atveju – kūnas. Tai ir kovojame su juo, o ne padedame jam sveikti. Atsisakyti kovos su savimi meno galima išmokstant sąmoningumo. Supaprastinta sveikatinimo sistema, leidžianti mylėti save ir padėti sau yra čia pat, aplink jus (arba kiek tolėliau – knygyne gulinčiose knygose). Ką daryti, kaip realiai sau padėti?
- Būtina fizinio kūno gimnastika (protingas pasirinkimas pagal pomėgius ir savęs neskriaudžiant jausti malonumą, o ne kančią);
- Organizmo papildymas energetine treniruote;
- Būtina išvalyti emocinį kūną (žmogus turi kelis kūnus, ne tik fizinį) ir praktikuoti pagal galimybes kvėpavimo technikas bei meditacijas;
- Atsisakyti klaidingų įsitikinimų, nuostatų, vadinamų destruktyvių „vidinių“ programų;
- Gydymo būdas turi būti adekvatus fizinio kūno susirgimo priežasčiai (gydymas duos tik tada naudos, jei nuo pat pradžių bus atsižvelgta į tai, kas ir kokie pažeidimai pakeitėfizinį kūną);
- Svarbiausia - reikia būtent PAČIAM nusistatyti ligų pasireiškimo tikrąsias priežastis, nes gydytojai to neatliks.
Jei į žmogų pažvelgtume per specialų aparatą, fiksuojantį emocinio pobūdžio energijas, galėtume pamatyti, kad susijaudinimo būsenoje energetiniai srautai plūsta visom kryptim. Energijos, kurias skleidžiam į aplinką ir sukuria neapykantos virsmų pasireiškimus liga. Išeitis – mintimis atsisakyti išgyvenimų, mokytis atleisti ir pamilti.
Kompleksinio požiūrio į žmogaus sveikatą idėja buvo žinoma jau prieš tūkstančius metų. Jau yra įrodyta, jog žmogaus organizmas turi milžiniškų rezervų ir gali savarankiškai atsikratyti ligų. Jeigu žmogus rūpinasi sveikata, sunku rasti gydytoją, kuris geriau išmanytų, kas naudingiau jo sveikatai už jį patį.
Sveiku vadinamas toks žmogus, kurio sveiki yra visi kūnai: fizinis, energetinis, emocinis, mentalinis ir dvasinis. Ligų ištakų reikia ieškoti paminėtuose kūnuose. Bet kokį susirgimą galima vertinti kaip signalą, kad mes kažkokiu požiūriu neteisingai vertiname gyvenimą.
Jeigu susirgimo nevertiname kaip priežastį susimąstyti, o kaip kliūtį kelyje, situacija gali sudėtingėti ir liga gali paaštrėti. Liga siunčiama kaip eilinė mūsų dvasinio vystymosi pamoka. Kartais pakanka tik „praregėti“ radus tikrąją priežastį ir liga pati pasitraukia. Čia ir yra universalaus algoritmo esmė ir prasmė.
„Vienintelis būdas išsaugoti sveikatą – valgyti tai, ko nemėgsti, gerti tai, kas nepatinka ir daryti tai, ko nenori daryti“ (M. Tvenas).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!