Kiekvieną dieną galime rasti straipsnių, matyti ar tiesiog išgirsti apie visuomenės bei technologijų pokyčius, tobulėjimą. Tačiau ar visada tie pokyčiai būna tik naudingi? Ar šių laikų pokyčiai turi tik teigiamą naudą visuomenei, žmogui, vaikui?
Manau, kad ne. Intensyviausiai pokyčiai paliečia vaikus, kadangi jie neturi kitokio pavyzdžio, yra daug imlesni už suaugusiuosius, kurie gali remtis savo išmintimi, patyrimais, palyginti juos. O vaiką kiekviena nauja diena, naujas įvykis ar atradimas paveikia skirtingai ir formuoja jau kitokį supratimą apie jį supančią aplinką. Vaiko socializaciją veikia daugybė veiksnių: komunikacija (spauda, televizija, mobilieji telefonai, kompiuteriai), tėvų užimtumas ir vis dažnėjanti emigracija, visuomenės materialumas bei žmoniškųjų vertybių stoka ir t.t.
Bene didžiausią įtaką vaiko raidai daro komunikacija. Todėl būtent šios srities analizavimui skirsiu daugiausiai dėmesio. Nuo pat mažens šių dienų vaiką supa daugybė technologinių naujovių: tėvai būdami su savo vaiku naudojasi mobiliuoju telefonu, dažnai jį tapatina su žaislu ir duoda žaidimams, bendrauja virtualiame pasaulyje, dirba darbus kompiuteriu, vaiką nuo mažens skatina žiūrėti animacinius filmus, vietoj pasakos skaitymo, taip apribodami vaiko vaizduotę. Tokie reiškiniai mūsų aplinkoje yra dažni ir suprantami kaip visiems įprasti.
Mažai jau kas stebisi, kai vaikas vos pradėjęs vaikščioti, pats susiranda mobilųjį telefoną, paliktą mamos ar tėčio, ir žaidžia su juo, ar kompiuterinius žaidimus, o ne domisi kaladėlėmis ar įprastais jo amžiaus vaikams žaislais. Ypač vaikystėje vaikui svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių jam prireiks gyvenime.
Kas gi tuomet vyksta vaikui augant? Šeima, darželis, vėliau mokykla ir bendruomenė yra pagrindiniai vaiko ugdytojai ir socializacijos šaltiniai, vertybių diegimo šaltiniai. Tai plečia socialinį vaiko patyrimą, padeda vaikui perimti tradicines vietinės bendruomenės vertybes bei padeda vaikui atskleisti save ir gebėjimus bei juos ugdyti. Tačiau jei vaikas namuose nuolatos laiką leidžia virtualiame pasaulyje, jo supratimas ir bendravimas bei kiti gebėjimai tampa riboti.
Augant ir bręstant tai gali turėti dar daugiau neigiamų padarinių. Vis dažniau tokie vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą apie jį supratimą, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu, silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą.
Dar viena dažna pasekmė - priklausomybė. Nors visi gerai žino apie technologijų skleidžiamą elektromagnetines bangas, dėl kurios onkologinėmis ligomis vis dažniau serga ir vaikai, tačiau tai nėra stabdoma ar draudžiama. O kur dar prieinama ir pateikiama informacija. Šiais laikais per televiziją galima pamatyti visko – nuo žiauraus smurto iki atvirų lytinių santykių, taipogi taip yra ir internete.
Netgi vaikų animaciniai filmai persunkti smurtu, todėl vaikai jau nuo mažens atsineša agresyvumą, ypač jei dar jį mato ir šeimoje. Nuolat matydami, kad jų mylimas herojus pasiekia tikslą smurtu, gali iškreiptai suprasti, jog tai yra vienintelė priemonė patenkinti savo norus. Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai.
Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis.
O spaudoje mirga pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikų nesuvokiamą žiaurumą. Matydami, jog televizijoje, virtualiuose žaidimuose ir aplinkoje tiek daug smurto, patys tai naudoja kaip priemonę tapti lyderiais, užsitikrinti pagarbą, sulaukti dėmesio. Spauda ir televizija dažnai kalbėdama apie nusikaltimus ir pabrėždama jų žiaurumą, siekia tik pritraukti dėmesį, o apie poveikį asmenims nepagalvojama. Vaikai, kurie gauna mažai tėvų dėmesio, supratingumo ir meilės, pasineria į virtualų pasaulį. Tačiau dažniausia pasiima bei gyvenime taiko neigiamus dalykus.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad komunikacija ir technologijos turi didžiulį poveikį visam pasaulio vystymuisi, tačiau ne tik teigiamą. Galima netgi remtis posakiu, kas per daug, tas nesveika. Jį patvirtinti galima tuo, jog vis daugiau vaikų tampa priklausomi nuo virtualaus gyvenimo, dėl to auganti karta vaikų turi daugiau sveikatos problemų ir į visuomenę įneša tik daugiau agresyvumo, smurto bei vertybių nebuvimo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
