Pastariesiems buvo bepigu didinti valstybės finansinius įsipareigojimus didinant mokestines lengvatas, socialinę paramą ir kitaip, ypač jų pačių kadencijai einant link pabaigos. Be abejonės, visi mes esame už socialinį atsakingumą, tačiau nederėtų pamiršti ekonominio konteksto. O tas kontekstas – tai kasdien linksniuojama krizė.
Verta atskirti dvi situacijas. Tai nacionalinio biudžeto proficitas ir jo deficitas. Tos šalys, kurios savo finansinius resursus paskirstė taip, jog dar galėtų sukaupti ir tam tikrus išteklius kritiniu laikotarpiu ekonomikai stimuliuoti, dabar gali imtis verslo gaivinimo planų. Tačiau, deja, socialdemokratai intensyviai tvirtino nematą grėsmės, todėl puotavo maro metu. Tai jiems yra dviguba nauda.
Visų pirma, šitaip jie kūrė geradarių įvaizdį, nors išskirstyti lėšas į kairę ir į dešinę gali bet kas, talentas yra gebėti jas uždirbti ir „investuoti“ racionaliai, adekvačiai situacijai. Antra, visiškai nesirūpindami valstybės finansų stabilizavimu, jie pastatė naujuosius valdančiuosius į labai nepatogią padėtį. Lengvatas buvo galima sukurti pakopomis, pamažu. Tačiau, kadangi iki pat naujosios kadencijos iš esmės, nieko nebuvo daroma, dabartinė koalicija yra priversta nedelsiant ir skubiai imtis priemonių biudžeto stabilizavimui. Tai, savo ruožtu, sąlygoja visuomenės šoką. O tai leidžia socialdemokratams kaltinti jų politinius oponentus dėl pačių pridarytų liapsusų manipuliuojant populistinėmis frazėmis ir visuomenės emocijomis.
Mūsų visuomenė tokiam populizmui labai lengvai pasiduoda. Tarsi klusnūs šunyčiai gavę komandą „pulk!“. Štai šiandien ėmė ir užpuolė. Tačiau visuomenė privalo suvokti, kad dabartiniai sprendimai yra būtini nenorint pakartoti kur kas mažiau komfortabilaus latvių ar islandų scenarijaus. Mūsų biudžeto deficitas nepalieka mums kitos išeities. Nors viena tokia yra – tai Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau TVF nėra eilinė finansinė institucija, ji paskolų vien užsigeidus nedalina, tai yra paskutinės galimybės organizacija. Nepaisant to, ar dabartinėje situacijoje mes galėtume gauti jų pagalbą (ar yra traktuojama, kad yra visos galimybės susitvarkyti patiems), nėra vienareikšmiškai aišku, kaip toks Lietuvos žingsnis atsilieptų investavimo mūsų šalyje patrauklumui ir kt.
Kartais teigiama, kad nacionalinio biudžeto deficitas dar nėra kliūtis, neleidžianti išvengti didesnės fiskalinės drausmės. Pateikiami kontrargumentai, susieti su JAV pavyzdžiu. Tai teigiantieji turėtų nepamiršti atsižvelgti ir į abiejų valstybių skolinimosi reitingus, politinį autoritetą pasaulyje, politinį valstybių stabilumą (Lietuva ką tik užsidirbo minusą). Toks palyginimas tiesiog nėra adekvatus kaip ir Lietuvos lyginimas su bet kuria kita pasaulio ekonomikos gigante arba neapimant kito konteksto.
Tačiau, lyg to nebūtų gana, pažvelkime ir į kitus politinius sprendimus. Ar galėtume patys sau atsakyti, kiek biurokratijos aparatą sumažino ankstesni valdantieji? Kiek jie sumažino korupcijos mastus? Deja, korupcija jų valdymo metu, pasak tai vertinančių agentūrų, netgi padidėjo. „Transparency International“ yra nurodžiusi, jog Lietuva savo viešiesiems pirkimams skirtas išlaidas galėtų sumažinti vos ne perpus, jei tik juos vykdytų skaidriai. Tačiau šiandien, nors tedirbusi tik tokį trumpą laiką, didelę dalį kurio reikėjo paskirti antikriziniam planui, koalicija rengia realius planus apie 20 iš 150 verslą kontroliuojančių valstybės institucijų naikinimą ir dar 40 iš jų apjungimą su kitomis egzistuojančiomis.
Vėlgi, imama kritikuoti dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iškėlimo. Tačiau nurodoma, kad jis bus vykdomas nenumatant papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto. Be to, numatomas ŽŪM klerkų skaičiaus mažinimas ir tai atitinka mūsų biurokratijos apimties mažinimo interesą.
Kita galimybė sukritikuoti – Energetikos ministerija. Tačiau energetika Lietuvai yra strategiškai svarbi sritis. Sakydamas „strategiškai“ turiu omenyje įtaką Lietuvos politinių sprendimų ir ekonominiam suverenumui, ūkio stabilumui. Tokios ministerijos poreikį sąlygoja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo, naujos AE statybos, elektros energijos kabelių su Lenkija ir Švedija tiesimo, atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo, prisidedančių prie mūsų energetinio suverenumo, bei stabilaus dabartinės kuro žaliavos tiekimo užtikrinimo klausimų sprendimas. Juo labiau, kad IAE uždarymo data krizės visiškai nepaiso. Ne mažiau svarbus yra ir poreikis visa tai vykdyti skaidriai, o išgryninta politika šiuo klausimu prie to tik prisidės kaip ir „Leo LT“ vadovybės peržiūrėjimas. Žinoma, jei tik tam tikroms politinėms jėgoms toks skaidrumas nėra kažkuo nepageidaujamas (subjektyvi prielaida pasvarstant ir nieko neteigiant).
Apskritai, norėtųsi paklausti tų, kurie šiandien šaukė garsiausiai ir griežčiausiai. Ar skaitėte Vyriausybės programą? Jei ne, daugiau klausimų neturiu, kaip pasakytų advokatas teisme. Tačiau, jei skaitėte, ar gi jūs nenorėtumėte, kad tie punktai apie korupcijos, biurokratijos mažinimo, inovacijų, eksporto, energetikos, smulkiojo verslo ir kt. problemas būtų efektyviai išspręsti? Ar gi mes neturėtume savo konstruktyvumu paremti tokių šios Vyriausybės siekių? Tad prieš ką arba, perfrazuojant, už ką jūs kovojate? Patikėkite, ne už savo interesus (bet tikrai už interesus; o gal kaip tik, pernelyg individualius). Ilgos tos marionečių virvutės.
Lietuvoje yra įsišaknijęs griaunantis, bet ne kuriantis mentalitetas. Populiaru kartoti, jog „visi jie vagys“. Tačiau, kai šitaip kritikuojami visi iš eilės neatsirenkant kas iš tikrųjų tos kritikos nusipelno, bet kokios pastangos dirbti Lietuvos labui yra demotyvuojamos. Juk, kai vyrauja tokia visuomenės logika, parankiau yra tyliai sėdėti kampe nieko nedarant, nei imtis veiksmų, beje, naudingų ir būtinų, kad ir kaip sunku daliai mūsų tai būtų suvokti, ir suteikti progą destruktyvistams kurti populistinę kritiką. Turėtume atsisakyti įpročio kritikai naudoti abstrakciją „valdžia“ ir gebėti atsirinkti pelus nuo grūdų.
Aš suprantu visų šių prielaidų sąlygotą visuomenės entuziazmą pasireikšti iš peties. Tačiau turiu tą jos dalį nuvilti - jūs viena kadencija pavėlavote.
Už kuriančią, bet ne griaunančią visuomenę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!