Kaip gerai būtų, kad auklėtojos ir užpakaly turėtų dvi akis, kad visus vaikus galėtų sužiūrėti... Ir keturias, gal net šešias rankas, kad galėtų sugauti visus „neklaužadukus“, išbėgusius iš grupės aikštelės ribų... Dar gerai būtų įsigyti 10 kojų, galinčių bėgioti į skirtingas puses... Gal tai ir neįmanoma, bet ar įmanoma auklėtojai kokybiškai dirbti su 20, o kartais, apsaugok Dieve, net su 30 vaikų grupėje?
Auklėtojų vasarinės maldos
Artėjant vasarai, auklėtojoms ima plaukai šiauštis: įstaigose vis dažniau imama kalbėti apie susijungsiančias grupes ir bėdas, su kuriomis galime susidurti. Švietimo skyriui, administracijai lengviausia - jie nusprendžia jungti grupes nepaisydami didelio vaikų skaičiaus, o jūs, mielos auklėtojos, jau pačios žiūrėkit, būkit budrios, akylos, dėmesingos ir t.t.
Žmonės, esantys švietimo sistemoje aukščiau nei auklėtoja, nesuvokia, ką tenka išgyventi dirbantiems su vaikais, ką tenka išgyventi patiems vaikams, tik guodžia dirbančiąsias prisidengdami lėšų taupymo priežastimi. Bet rado kur taupyti. Vaikų sąskaita... Ir visi tyli. Bet nenuostabu, juk, be jokios abejonės, švietimo įstaigoje nereikalingas darbuotojas, kuris matydamas netvarką, ima reikalauti švietimo skyriaus arba net Švietimo ministerijos ją tučtuojau sutvarkyti. Kur dingsi... Ir dirbi.
Ir kodėl meilė darbui su vaikais vasarą turi tapti tikru košmaru? Belieka tik melstis, jog rytoj į darželį ateis 20, o ne 29, kaip tai atsitiko šiandien. Bet ir 20 yra be galo daug. O juk šitoks vaikų skaičius sąrašuose būna ištisus metus.
Ugdymo kokybė dėl to ženkliai sumenksta. Ir meldžiamės, kad nė vienas vaikas nepabėgtų iš darželio teritorijos, kad netyčia apvirtęs nenusibrozdintų kelių, kad nenustumtų kito vaiko užlipęs ant čiuožyklos. O kaip nesimelsi, kai supratimo iš tėvų maža, kai kartais tėvai už menką įdrėskimą pasirengę akis iškabinti, nes jų išlepintam vaikeliui TURI BŪTI SKIRIAMAS reikiamas dėmesys. Sutinku su tuo. Kiekvienas vaikas turi gauti daug dėmesio, bet ar įmanoma, jei be jo grupėje dar yra 19, 28 ar 30 vaikų, kuriems reikia tokio paties ypatingo dėmesio? Belieka tik melstis, kad viskas bus gerai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga - ne konvejeris, auklėtoja - ne robotas!
„Nedejuokit, mielos auklėtojos, pasirinkot tokį darbą ir dirbkit, jei bambate, tai to darbo nesate vertos“ - visuomenėje tokią nuomonę tenka išgirsti dažnai. Žmonėms atrodo, kad skųsdamasi tu tiesiog nesusitvarkai su darbu, bet problemų yra kur kas gilesnių. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga - ne konvejeris, o auklėtojos ne robotai, todėl dirbdamos su dideliu vaikų skaičiumi jos neretai pavargsta tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Protu nesuvokiamas dalykas, kaip viena moteris turi susitvarkyti su 20-30 ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems reikia meilės, dėmesio, užuojautos, paskatinimo, pamokymo... Kartais tėvai stebisi, kaip auklėtoja susitvarko su šitiek vaikų, kai šie patys prisipažįsta, jog nesusitvarko su dviem.
Įsivaizduokite, kaip dirbti grupėje, kurioje bene pusė vaikų yra atėję iš namų, kuriuose viskas leidžiama, kuriuose vaikas mokomas augti be ribų. Dėl tokių vaikų kyla be galo daug problemų: įjungdami programą „Čia mano“ arba „Aš pats svarbiausias“, jie nenori dalintis su kitais žaislais, problemas sprendžia kumščiais, nuolat atsikalbinėja... Ir kaip auklėtojai perauklėti tokius vaikus, jei atėjus tėvui išgirsti, kaip šis jį moko: „Duok atgal. Nestovėk“. Tuomet visos auklėtojos pastangos tampa bergždžios...
Kodėl higienos normos vasarą nebegalioja?
Pagal galiojančias higienos normas, grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų. Tai tikrai per daug vaikų vienam pedagogui.
Švietimo „rūpintojėliai“ turėtų pasidomėti užsienyje galiojančiomis normomis, jei jiems iš tiesų rūpi ikimokyklinio ugdymo kokybė. Žinau, žinau jau ką atsakys... „Lėšų nėra ir t.t...“ Jei galioja tokios higienos normos, kodėl niekas neužduoda paprasto klausimo: kodėl šios „normos“ nebegalioja vasarą? Ar vasarą auklėtoja turi daugiau jėgų? Ar vasarą vaikai kiti? Gal vasarą jiems nereikalingas dėmesys, meilė, pagarba? Kodėl? Kodėl vaikas turi patirti įtampą? Kodėl jis turi pervargti būdamas su šitokia mase vaikų? Ar kam nors vaikas šioje visuomenėje yra svarbus?
Dažnai užduodu sau tokius klausimus, bet atsakymo nerandu... Bet nereikia nė vasaros. Rudenį, žiemą, pavasarį - bet kada gali ateiti į grupę 17-20 vaikų, o tuomet auklėtojos galimybės užtikrinti tiek visapusišką vaikų saugumą, tiek siekti kokybiško ugdymo, tampa ribotos. O kai grupėse, ypač žiemą, sumažėja vaikų skaičius iki 5-ių ar 10-ies, tuomet direktorės ima sukti galvą, kaip sujungti grupes. Ir vėl taupoma vaikų sąskaita.
Ateini į darbą, „pradirbi“ dvi valandas, vadovybė nusprendžia dėl to paties lėšų taupymo sujungti grupes, tave išleidžia namo ir dar turi pusdienį kada nors atidirbti. Ar kada nors išmoksime pasidžiaugti dienos akimirka? Ar suvoksime, jog atėjus į grupę penkiems vaikams, galima daug ką su jais nuveikti? Net nesinori prisiminti, kaip direktorė, atėjusi į grupę ir pamačiusi, kiek yra vaikų pasakė: „Eik namo tuomet, ką čia su trim vaikais veiksi...“ O veikti gali daug! Gal dėmesio tądien jiems skirsi kur kas daugiau nei skyrei per visus metus? Tuomet be įtampos džiaugsiesi savo darbu ir vieningu visos įstaigos bendruomenės požiūriu į vaiką. Tokio vieningo požiūrio, deja, labai trūksta.
Tylėkime!!! O kas belieka...
Kodėl netylite, kai vaikas pareina iš darželio su ne tais džinsiukais, mat auklėtoja sumaišė dviejų berniukų kelnes, nes kiekvienas iš jų, būdamas dar visai mažas, neskiria, kuris rūbelis yra jo? Ir dar pas direktorę nueinate paskųsti už tai auklėtoją? O tai vargšei belieka tik atsiprašyti... Gerai, kad dar nereikalaujama žemai nusilenkti ir kojas išbučiuoti... Juk tokias problemas galime išspręsti tarpusavyje, be vadovo?
Kodėl kartais draskote akis dėl menkniekių, o nematote, kur tikrai yra problemos? Pavyzdžiui, vaikas žaidžia smėlio dėžėje, kuri jam pažaidus nėra uždengiama ir taip nesilaikoma higienos normų. Ar šioje situacijoje kalta auklėtoja? Ne, kaltų esama kur kas daugiau... Už vaiko saugumą, jo ugdymo kokybę darželyje esame atsakingi visi: visų pirma auklėtojos, po to tėvai, administracija, švietimo skyrius, ministerija...
Tėvai, ko tylite, kai jungiamos grupės, kai jūsų pačių vaikas turi praleisti visą dieną beprotiškai dideliame vaikų būryje? Kodėl nepareikalaujate netaupyti lėšų vaikų sąskaita? Ir tylėkite... Tylėkime kartu, bijokime visko...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
