Neseniai DELFI rubrikoje Auto pasirodė straipsnis – „Už automobilių plovimą kieme gali tekti pakloti 2 tūkst. Lt“. Jame biologai bei kiti specialistai porina, kad automobilius plauti kur kas geriau plovyklose nei kiemuose ar gamtoje. Dėl gamtos lyg ir viskas aišku. Gamtoje, o ypač prie vandens telkinių, į kuriuos po automobilio maudynių suplaukia visi valymo chemikalai, plauti automobilį yra mažu mažiausia makabriška.
Teko ir man vieną tokį plovėją anonimiškai apskųsti policijai. Ir, manau, kad kiekvieno piliečio pareiga paskusti tą, kuris su savo transporto priemone beveik įvažiavęs į vandens telkinį plauna automobilį ar kitais būdais teršią gamtą.
Bet grįžkime prie straipsnio. Gerai įsiskaičius į šį straipsnį, noromis nenoromis gali įžiūrėti plovyklų protegavimą. Čia labai paprastai yra suprantamas dalykas, o ypač šiomis dienomis. Šiuo laikotarpiu Lietuva vis dar neišsivadavo iš krizės gniaužtų, o tai reiškia, kad pilietis vis dar stengiasi ne taip plačiai atverti piniginę. Taip pat ir vasara padarė savo - nes pasiėmus kibirėlį šiltą pavakarę visai smagu kieme plauti automobilį ir dar užkalbinti praeinanti kaimyną. Juk žiema su vandens kibiru kažin ar patirtumėte komfortą plaudami automobilį, nors ir spaudžiant, -2 ar -1 laipsnio šaltukui. Taigi šie aukščiau suminėti faktoriai gerokai prasklaidė plovyklų klientūrą.
Plovyklų protegavimą dar labiau išryškina straipsnyje išsakyti tokie, sakyčiau, gan keistoki argumentai; citata: „Be to, pievelėje likusios muiluotos balos kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali imti gerti šį vandenį“. Na, įdomu būtų pamatyti kokį vaikėzą, geriantį iš balutės. Čia būtų galima ir pajuokauti prisiminus gerą siužetą iš vieno multiplikacinio filmo – negerk Ivanuška iš pėdos, nes ėriuku pavirsi. Taigi, perfrazuojant filmuką, galima pasakyti: negerk Vardeni, nes automobiliu pavirsi.
Ką gi, nagrinėjame straipsnį toliau. Kita citata: „Tuo metu automobilių ekspertas, žurnalo „Auto sportas“ redaktorius Artūras Pakėnas sako, kad norint nusiplauti automobilį, reikia pirkti chemikalus, tačiau pats pirkimas nėra racionalus – dažniausiai plovimo priemonių nusiperkama daugiau, negu reikia, dažnais atvejais likutį tenka tiesiog išpilti, nes būna nesunaudojamas“. Tad norėtųsi gerb. A. Pakėno paklausi, o kam tą likusią chemiją išpilti? Juk galima ir kitam kartui pasilikti, o be to, gali ir kaimynui atidovanoti už paskolintą pompą ar raktų rinkinį. Be to,
Arūnas tikrai sutiktų su mano mintimi, kad pačiam plauti automobilį žymiai pigiau. Antai aš nusipirkau ūkiško muilo už 1,5 Lt, pasiėmiau skudurėlį ir nuploviau automobilį. Muilo man liko dar keliems kartams. O kiek, kažin, plovykloje kainuoja plauti automobilį (mat niekada nesu ten plovęs)?
Ir pabaigai noriu užduoti retorinį klausimą gerb. Arūnui bei kitiems piliečiams, o labiausia policijos pareigūnams. Štai pasiėmęs vandens kibiriuką, pašluostę ir ūkiško milo, nusiploviau automobilį daugiaaukščio namo kieme. Plaudamas automobilį kieme tvano nepadariau, o visos pamuilės liko kibire, kurio turinį supyliau į kanalizaciją. Automobilis žvilga - net gražu žiūrėti. Taip aš apsiėjau be plovyklos. Tad ar tokiu atveju man jau reiktų traukti iš po pagalvės ar iš bankomato tuos 2000 Lt, nes de jure automobilio plauti negalima kieme. Jeigu pareigūnas atsakytų - taip - ir tektų mokėti baudą, tad natūraliai kyla klausimas: kur mano atveju padaryta žala ir kaip stipriai pakenkta gamtai bei kaip tą gamtai padarytą žalą apskaičiuoti, galų gale, kaip ją likviduoti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
