Informaciją dabar žmonės patys gali rasti internete ar priklijuotą ant kokio stulpo. Stulpai nors nežemina, kaip tai daro minėtos organizacijos darbuotojai... O socialinės išmokos.... ar tai yra Darbo Biržos reikalas? Tuomet kam apskritai reikalinga šita organizacija?
Taigi mano istorija yra tokia. 2010 metais baigiau Vilniaus universitetą ir, kaip ir daugelis absolventų, atsidūriau prie Jaunimo Darbo Biržos slenksčio. Per pusę metų JOKIŲ DARBO PASIŪLYMŲ iš LDB negavau (ne tik atitinkančių mano kvalifikaciją, bet apskritai JOKIŲ DARBO PASIŪLYMŲ!). Teko matyti daug nusivylusių jaunų žmonių. Kartą, paklausta vieno vaikino apie tai, kaip jai sekasi, LDB darbuotoja arogantiškai atsakė: „MES TAI DARBO TURIME“. Tada supratau, jog ABEJINGUMAS ir CINIZMAS yra oficialioji šios organizacijos darbuotojų pozicija.
Po pusės metų aktyvių nesėkmingų savarankiškų darbo paieškų (neturiu pakankamai darbo patirties, o mano sveikata neleidžia griebtis sunkių fizinių darbų) jokių pasiūlymų iš LDB darbuotojų taip ir negavau ir buvau paprašyta pereiti į Vilniaus teritorinę Darbo Biržą. Ten ir prasidėjo „stebuklai“.
Pirmas darbas, kurį man, turinčiam magistro kvalifikacinį laipsnį žmogui, pasiūlė LDB darbuotoja, buvo darbas valytojų brigadoje. Paklusniai ten nuvykau, prigąsdinta išregistravimo iš LDB perspektyvomis. Vos suradau tą įmonę, nes, pasirodo, jie pakeitė savo pavadinimą. Aišku, kad darbo negavau, jie turėjo tinkamesnį pretendentą.
Antra mano numatomo darbo vieta buvo administratorės pozicija vienoje įmonėje (interneto dėka
turėjau galimybę susipažinti su žmonių atsiliepimais apie šią darbovietę, pagalvojau, jei LDB darbuotojos siūlo skelbimus iš interneto, jos galėtų karts nuo karto pasidomėti ir padoresniais darbo pasiūlymais...). Nuvykusi į siūlomą darbovietę buvau paklausta, ar turiu apskaitininkės darbo patirtį. Atsakiau, jog neturiu tokios patirties, o be to LDB tarėmės dėl „administratorės“ darbo.
Nepaklausiusi mano nuomonės, darbdavė įrašė, jog aš atsisakiau siūlomo darbo, o jos pagalbininkė nuskubėjo į trečią aukštą uždėti antspaudo, pakeliui pranešdama, jog su tokiu popieriumi aš turėsiu su LDB atsisveikinti. Jaučiausi apgauta ir pažeminta.
Kitą dieną, nuvykusi į LDB gavau „džiugią naujieną“, jog mane išregistruoja iš šios kilnios organizacijos (tai štai kokiu būdu šalyje sparčiai mažėja registruotų bedarbių skaičius!!!). Nesu įvairių sąmokslo teorijų šalininkė ir noriu tikėti žmonių, o ypač LIETUVOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ geranoriškumu, tačiau, susidūrus su tokia situacija, man kilo įtarimas, jog LDB turi tam tikrus susitarimus su atitinkamais darbdaviais.
Kitą dieną mane aptarnaujanti LDB darbuotoja norėjo mane išregistruoti tuoj pat. Nuvykau pas jos viršininkę, kuri nusprendė sprendimą atidėti kitai dienai ir susisiekti su darbdaviu. Kitos dienos rytą man paskambino iš LDB ir pranešė, jog esu išregistruota ir šis sprendimas yra galutinis. Paskambinus į LDB mane pažemino, tvirtindami, jog aš nenoriu dirbti ir LDB tiek laiko „stoviu“ tik dėl socialinės pašalpos (315 litų per mėnesį). Šiuo atveju buvo visiškai pamiršta apie mano žmogiškąjį orumą ir teises. O kiek dar žmonių susiduria su analogiškomis situacijomis?... Nejaugi Lietuvoje yra per daug norinčių dirbti jos labui jaunų (ir nelabai jaunų) žmonių? Jei teisingai suprantu, mes gyvename laisvoje, demokratinėje Europos šalyje. Kodėl tuomet iki šios neišmokome gerbti ir vertinti savo šalies piliečius?
Dėl pačių LDB darbuotojų... Aš nežinau, ar turi jie atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dirbti tokio pobūdžio darbą, tačiau panašu, kad laiko susipažinti su kiekvieno bedarbio atveju jie tikrai neturi. Bet, po mano „nuotykių“ LDB man tapo akivaizdu, jog daugelis LDB darbuotojų apskritai neturi minimalios pagarbos žmonėms ir net vidutinio supratimo apie savo darbo pobūdį ir tikslus. Iš kur tiek abejingumo ir pasipūtimo? Kodėl nenorima bent kartais susimąstyti apie žmones? (kita vertus, budeliai savu laiku irgi per daug nesusimąstė apie žmones ir savo „darbą“... Jie „sąžiningai“ atlikdavo savo pareigas ir tiek).
Aš suprantu, jog LDB darbuotojai tik vykdo įsakymus, o galimybė žeminti žmones jiems tiesiog gali būti suteikta „iš viršaus“. Bijau, kad jų požiūris, į patekusius į bėdą žmones ir „pagalbos“ priemonės tik atspindi visos organizacijos vykdomą politiką. Galbūt, norint padidinti valstybės biudžetą ir nugalėti kitas šiuolaikinės Lietuvos problemas, valdžios vyrams ir moterims reikėtų susimąstyti ne tik apie kasos aparatų įvedimą turguose ar tokias sunkiai įgyvendinamas Lietuvoje idėjas, kaip progresiniai mokesčiai, tačiau ir apie tam tikrų parazitinių – genocidinių organizacijų sutramdymą? Gal atėjo laikas kažką keisti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!