Paklausėme, kokiu tikslu tamsta atvyko. Laikydamas rankoje biurpopierį atsakė, kad dėl darbo ir vėl pakartojo, kad biržos siuntimu pas mus apsilankė.

Vedami smalsumo ir normalaus intereso rasti pagal mūsų, Darbo biržai nusiųstus reikalavimus tinkamą darbuotoją, paklausėme, kodėl nepaskambino prieš atvykdamas ir nesusitarė dėl pokalbio siūlomam darbui. Į tai jis tik gūžtelėjo pečiais ir vėl pakartojo, kad nieko nežino ir atėjo pas mus, nes Darbo birža jam liepė su vadinamąja „rekomendacija“ ateiti į įmonę ir pakalbėti dėl darbo ir, jei netiks šiam darbui, „paimti“ parašą, taip sakant, būtinai atsižymėti, kad buvo pas mus apsilankęs.

Iš pradžių manėme, kad atėjęs pilietis galbūt atsitiktinai patekęs pas mus, ir pats nežinojo, kur ir dėl ko atėjo. O galbūt Darbo biržos siuntimas buvo klaidingas. Juk pasitaiko. Tačiau, kai pro duris kiekvieną kitą kartą įžengdavo toks pat pilietis su popiergaliu, švelniai stebėdavomes ir bandėme pokalbio metu su kiekvienu nelauktai atėjusiu ar atėjusia išsiaiškinti jo arba jos kompetencijas. Deja, bet nė vienas neatitikdavo nurodytų reikalavimų.

Taip pat klausėme, ar turi tamsta patirties siūlomai darbo pozicijai užimti, tačiau išgirdę neigiamą atsakymą, iš aibės kandidatų nieko konkretaus neatsirinkome.

Skambutis Darbo biržos specialistui, to specialisto viršininkui pasirodo taip pat gali būti neveiksmingas. Prašymas nebekreipti į įmonę nieko bendro su siūlomu darbu neturinčių asmenų liko neišgirstas. Išskyrus pažadus, kad informacija Darbo biržos portale bus patikslinta ir pataisyta, nieko neįvyko.

Kitą dieną taip pat sėkmingai ateidavo siunčiami kandidatai. Pakartotini skambučiai Darbo biržos specialistams priminė „sugedusio telefono“ žaidimą: pasakai vieną, išgirsta kitą, padaro trečią. Jie net sugebėjo atsiųsti darbingumą praradusį pagyvenusį storulį, kuris net ir su geriausiais įmonės ketinimais, žmoniška užuojauta, tiesiog fiziškai nesugebėtų atlikti reikiamo darbo. Vienintelis tokio Darbo biržos specialistų elgesio paaiškinimas – pasityčiojimas.

Maža to, kad neįstengė tiksliai, aiškiai bei profesionaliai patalpinti darbo pasiūlymą savo tinklalapyje, tai vieninteliu savo darbo tikslu laikė biurpopierių savo klientams išdalinimą ir registravimą su parašu ar be jo su atitinkamomis pasekmėmis. Toks įspūdis, kad tiems specialistams mokama būtent už biurokratinių veiksmų atlikimą, o ne už adekvatų kliento poreikių, pageidavimų ir lūkesčių išsiaiškinimą, siekiant tikslingai įvesti jį arba ją į darbo rinką ir taip pat išpildyti įmonės pageidavimus.

Ir tiesą sakant, mums pagrįstai kyla abejonių, ar reikia tokios institucijos, kuri nieko bendro neturi su šiuolaikiniais įdarbinimo procesais, sureikšmina savo popiergalių galią, žemina žmogaus orumą varinėdama nelaimingą pilietį po darbo rinkos platybes bei kelia įvairių ūkio subjektų pasipiktinimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!