Esu beveik ketverių metukų mergaitės mama. Jau pusantrų metų mano dukra lanko darželį, taigi jau teko susipažinti su darželio tvarka ir pasidomėti nuolat keliama problema – rinkliavos, reketas, kyšiai ir pan. Visi vadina taip, kaip nori, kaip netingi.
O parašyti paskatino dar kartą publikuota tokia pat tema: „Mokyklose ir darželiuose klesti rinkliavos“ (Deimantas Kniška, "Vakaro žinios").
Esu labai laiminga mama, nes dukra lanko tikrai puikų darželį, kuriame dirba puiki direktorė ir visas personalas. Galiu tvirtinti, kad dukrą į tą darželį priėmė be jokio kyšio. Nei direktorė, nei auklėtojos nereikalavo paremti darželio. Mes tiesiog savo nuožiūra atnešėme į grupę vaikiškų knygelių, žurnalų, popieriaus. Kai augini mažametį vaiką, puikiai supranti, kad tokie dalykai reikalingi ir labai greitai susidėvi.
Buvome girdėję pasakojimų apie kyšius, prievartines rinkliavas ir pan. Gal kur nors taip ir yra, bet norėčiau paanalizuoti realią situacija nedideliame Kauno vaikų darželyje, kuriame dalis vaikų gyvena visą savaitę, o dalis namo keliauja kasdien.
Kai dukra pradėjo lankyti šia ugdymo įstaigą, mokestis per mėnesį buvo apie 85 litus. Ugdymo reikmėms iš šios sumos buvo skiriama centai. Žinome, kiek kainuoja knygos, dažai, popierius, žaislai...
Sukvietėme tėvų komitetą. Direktorė ir auklėtojos griežtai reikalavo nedaryti jokių piniginių rinkliavų. Pačių tėvų sutarimu nuspręsta kas mėnesį rinkti po kelis litus priemonėms į grupę nupirkti.
Žinoma, atsirado tėvų, kurie pradėjo auklėtojoms reikšti pretenzijas, bet toks buvo daugumos tėvų sprendimas, ir niekas prievarta pinigų nereikalavo. Supratingi tėvai supranta, kad vaiko už 85 litus per mėnesį namuose tikrai neišlaikysi (į tai įeina maitinimas, užsiėmimai, knygos, popierius, žaislai, pieštukai, flomasteriai, muilas, tualetinis popierius ir t. t.). O dar jeigu samdyti auklę...
Beje, tėvų komitetas nuolat raštiškai informuoja, kas nupirkta už surinktus pinigus. Auklėtojoms ir direktorei tie pinigai tirai neatitenka.
Pernai Kaune mokestis už darželį išaugo iki maždaug 130 litų. Iš tos sumos 10 litų skiriama ugdymo reikmėms. Sakykime, jau šis tas. Jeigu tėvai turi lengvatų (vienišos mamos, studentai ir pan.), už darželį jie moka pusę sumos.
Automatiškai ugdymo reikmėms taip pat skiriama ne 10 litų, o 5. Tačiau grupėje vaikai vienodai užimami, jiems nenormuojamas popierius ar dažai. Iškilo kita problema – mokestis padidėjo, bet tą padidėjimą darželis pajuto realiai po gerų dviejų mėnesių. Tiek laiko per valdiškus namus keliavo tėvų sumokėti pinigai. Darželiai buvo palikti likimo valiai – už kokias lėšas nupirkti tualetinio popieriaus, muilo, pieštukų ar popieriaus piešimui?
Patys tėvai nešėme, kas ką galėjome, auklėtojos valymo priemones pirko už savo pinigus, kad tik vaikams būtų geriau, kad tik kokia užgriuvusi komisija nerastų prie ko prikibti. Tačiau buvo tokių, kurie pasakė: „mes mokame daugiau, ir mums nerūpi, ką ir už ką jūs nupirksite“.
Pati priklausau darželio tėvų komitetui. Nors mokestis didesnis, sykis nuo sykio paraginame tėvus atnešti vieną kitą litą, kad nupirktume vaikams į grupę kokį nors didesnį žaislą, įdomesnę ugdymo priemonę ir pan.
Niekada niekas nereikalavo pinigų remontams, darbuotojų dovanoms ar pan. Priešingai, darželio direktorė griežtai uždraudė rinkti pinigus kalėdinėms dovanoms darželio darbuotojams ir jai pačiai. Jos nuomonė tokia: „Išleiskite tuos pinigus savo vaikams“.
Žinoma, atsiranda tokių tėvų, kurie priskaldo iš adatos vežimą. Sykį mirė vieno vaiko tėvelis. Auklėtojos paprašė sumesti po litą gėlėms ir kartu su vaikais nuėjo į šermenis, aplankė artimuosius. Atsirado vienas tėtis, kuris tokią rinkliavą apskundė Švietimo skyriaus vadovams... Nežinau, ar tai suderinama su paprastu žmogiškumu.
Buvo ir tokių atvejų, kai pasklido kalbos, esą už tėvų komiteto renkamus pinigus auklėtojos pirks automobilius sau, gers kavą ir t. t. iš kur tokie turtai, jeigu grupėje 20 vaikų, o rinkome po 2, 3 ar 5 litus?
Taigi ir kyla klausimas, kas eskaluoja tokias kalbas, dėl kurių paskui baisu darželyje piniginę išsitraukti. Kita vertus, tegul Švietimo skyrių kabinetuose sėdintys darbuotojai padirba darželiuose bent porą savaičių ir pamato realius kasdienius poreikius. Gal tuomet ir tas rinkliavų, reketo ar kyšių baubas neatrodys toks baisus, kokį jį bandoma nupiešti. Juolab, kad darželių direktoriai ir auklėtojos nuolat jaudinasi dėl įvairių komisijų, kurios tikrina, ar grupėje yra visos reikalingos ugdymo priemonės, ar viskas atitinka teorinius reikalavimus.
Jeigu ne darželio direktorė ir auklėtojų išmonė, jeigu ne pačių tėvelių rūpestis, vargu ar tuos reikalavimus būtų galiama įgyvendinti už tuos pinigus, kuriuos realiai gauna darželis.
O konkrečiais kyšių reikalavimo ar davimo atvejais, kurių, deja, pasitaiko kitose ugdymo įstaigose, reikia domėtis ir su jais kovoti. Tik ar ne patys tokią tvarką įvedinėjame?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
