Apie galimybes sutikti antrąją pusę interneto pagalba vyrauja labai skirtingos nuomonės: vieni teigia, kad čia įmanoma sutikti vienintelę ir tikrąją gyvenimo meilę, kiti tai vadina tik tuščiu laiko švaistymu, dar gi kitiems tai yra tiesiog neįpareigojanti trumpalaikė pramoga su flirto prieskoniu.
Prisiklausiusi skirtingų nuomonių, nusprendžiau atlikti eksperimentą ir asmeniškai patikrinti, kiek realu yra sutikti antrąją pusę pažinčių portaluose. Taigi patalpinau savo tikrą (!) anketą su tikromis (!) nuotraukomis viename iš didžiausių Lietuvoje pramogų ir pažinčių puslapių, patogiai įsitaisiau fotelyje su kompiuteriu ir laukiau savo išrinktojo princo apsireiškimo.
Trumpas eksperimento aprašymas: aš esu mergina iš Vilniaus, mano amžius – 26 metai, man rašiusiųjų amžiaus diapazonas – nuo 17 iki 56 metų. Eksperimento trukmė – 1 mėnuo, anketos peržiūrų statistika – 1861 kartas, gautų laiškų skaičius – 1429, iš jų 1401 laiškas gautas iš vaikinų, 28 laiškai gauti iš merginų. Atsakytų laiškų skaičius – 702, iš jų susirašinėta daugiau negu vienu laišku – 217, iš jų lauktosios optimistiškos eksperimento baigties užmegzti mielą virtualų ryšį – nulis, realių pasimatymų – nulis, užtat štai kokią visų ten užsiregistravusiųjų ir man rašiusiųjų klasifikaciją galiu pateikti.
Užjūrio princai. Pirmas dalykas, kuris itin nustebino, tai užsienio kalba (daugiausiai – anglų) užpildytos anketos. Potencialūs kandidatai užmegzti draugišką pažintį savo gyvenamąja vieta daugiausiai nurodo JAV, Ispaniją, Prancūziją, Turkiją. Nemažai yra ir lietuvių, gyvenančių kitose šalyse, tačiau jie šiai klasifikacijai nepriskiriami. Taigi išsvajotieji užjūrio princai įnirtingai bando suregzti sakinį taisyklinga anglų kalba, deja, jiems ne visada sekasi logiškai sudėlioti mintis, todėl šie kandidatai eksperimento metu man sukėlė daugiausiai juoko ir atlaidžių šypsenų. Bent jau galima pasidžiaugti, kad lietuvaitėmis žavisi pusė pasaulio, kita vertus, tikriausiai šie princai vis dar galvoja, kad mes esame naivios kaimietukės, tik ir besvajojančios nutekėti už jūrų marių pas visokius mustafas, manuelius ir džonius. Nors gal tokių lietuvaičių ir yra?
Lietuviškieji mačo. Garbės žodis, niekada nesuprasiu, kokiu tikslu vaikinai deda savo pusnuogių nuotraukas į pažinčių portalus. Dar blogiau, kai pusnuogiai jie pozuoja priešais veidrodį treniruoklių salėje, išblizginę ir įtempę raumenis, sulaikę kvėpavimą ir bandydami išspausti kuo rimtesnę veido mimiką. Dar smagiau, kai šalia raumeningosios apvaizdos būna parašyti slapyvardžiai „Eržiliukas“, „Tavo_Svajonė“ ir panašiai. Gražus kūnas yra vertas pagyrų, tačiau, mano nuomone, jis labiau tinkamas demonstruoti nuosavoje lovoje arba bent jau turkiškos saulės šildomame paplūdimyje, o ne ieškant draugysčių internete. Nebent tų draugysčių tikslas yra visai kitas, toks kaip aprašytasis žemiau.
Dosnieji dėdulės. Tai dažniausiai būna anketos be nuotraukų ir be jokios išsamesnės informacijos – tikriausiai tam, kad draugės ir žmonos nesutrukdytų jų fantazijų realizavimui. Apibūdinimas dėdulė nėra visai tikslus kalbant apie jų amžių, kadangi neretai tokie dėdulės būna vedę asmenys nuo vidutiniškai 30 metų amžiaus. Dėdulės nesismulkindami, jau pirmajame laiške tiesiai šviesiai konstatuoja mąstantys ne galva, o galvute, ir žada dosniai atsilyginti už „maloniai praleistą laiką“. Dabar, vis dėlto, gailiuosi, kad neatrašiau nė į vieną tokį laišką, nes visgi būtų smalsu sužinoti, kokie valandiniai įkainiai ir kitokios skatinamosios priemonės yra nustatyti virtualioje erdvėje užsimezgusiam flirtui ir „maloniems susitikimams“. Gal dėdulės laisvu nuo „malonių susitikimų“ laiku atsilieps komentaruose ir įvardins tuos įkainius?
Vargšai studentai. Tai yra priešingybė dosniesiems dėdulėms. Prie baro prašantieji pavaišinti gėrimais vaikinai manęs jau seniai nebestebina, taigi virtualioje erdvėje rašantys ir aktyviai masažus ir kitokias paslaugas už pinigus siūlantys jaunuoliai taip pat ne itin šokiravo. Vėlgi čia žodis studentai nėra vartojamas socialiniam žmonių statusui apibūdinti ir amžiui išreikšti, kadangi vargšais studentais aš tiesiog vadinu išlaikymo ir pagalbos prašančius asmenis. Tai iš pažiūros labai mieli vaikinukai, rašantys šiltus laiškus, deja, kartais vartojantys per daug mažybinių žodelių, tokių kaip: labutis, saulutė, dienelė, mažutė, darbukas, sportukas, kavytė ir panašiai. Dievaži, vargšai studentai savo bendravimo stiliumi ir turiniu mane vertė jaustis mama, teta ir turtinga pensininke.
Scenos grandai. Pastebėjau įdomų faktą - didžioji dalis ieškančiųjų pažinčių tame portale yra senbuviai, užsiregistravę jau labai seniai, prieš ketverius – penkerius metus. Nenoromis peršasi išvada, kad virtualus bendravimas jiems jau seniai yra tapęs norma ir gyvenimo būdu. Visgi jų virtuali bendravimo technika yra gerai nugludinta, rašoma šmaikščiai ir pakankamai protingai, ir visas bendravimas atrodo visai neprastai, kol nepatikrini, prieš kiek metų yra registruota jų anketa. Dar įdomu tai, kad scenos grandai dažniausiai atkakliai siunčia ne po vieną laišką, neatsimindami, kad analogišką laišką jau siuntė prieš keletą dienų. Kai jų atkaklumas neįvertinamas ir jų ego paminamas neduodant atsakymo, paprastai galima tikėtis scenos grandų monologo pabaigos su necenzūriniais žodžiais. Tuo jų šmaikštumas bei išmonė ir pasibaigia.
Aukso viduriukai. Visgi kiekviena taisyklė turi išimčių, ir, nors aš nemėginau, tikiu, kad virtualioje erdvėje tikrai galima rasti potencialų mylimąjį. Šansai galbūt ir nedideli, bet tiems, kurie turi kantrybės ir laiko, tie šansai pakankamai realūs. Man teko aptikti keletą anketų, užpildytų be rašybos ir skyrybos klaidų, su paprastomis, bet įdomiomis, Photoshop nepadailintomis nuotraukomis, neapnuogintais raumenimis, nenaudojančių pernelyg daug mažybinių žodelių, nekopijuojančių banalių eilėraščių, nesiūlančių paramos ir jos neieškančių bei primygtinai pirmame laiške nereikalaujančių palikti savo telefono numerį ar siūlančių susitikti.
Mano mėnesį trukęs eksperimentas baigėsi. Tikiu, kad ilgiau virtualioje erdvėje bendraujantys žmonės galbūt pateiktų ir daugiau skirtingų klasifikacijų bei naudingų patarimų naujokams. Visiems internautams, jau ieškantiems draugysčių pažinčių portaluose, linkiu priimti mano asmeninius pastebėjimus kaip galimai naudingą kritiką, o visiems, dar tik ketinantiems čia ieškoti pažinčių, verta atsiminti, kad virtuali erdvė yra vieta, kur kiekvienas gali virsti tuo, kuo nori, ir jums nebūtinai bus sakoma visa tiesa ar rodomos tikros nuotraukos.
Šis eksperimentas buvo vykdomas ne su tikslu kažką įžeisti ar pasijuokti, todėl iš karto atsiprašau visų man rašiusiųjų už sugaištą laiką.