Bet kas tuomet man, paprastai pilietei, ne teisininkei, paaiškins, kodėl tie patys Šiaulių apygardos prokurorai priėmė visiškai priešingą sprendimą, nagrinėdami mano prašymą? Nors mano viešojoje erdvėje išsakyti žodžiai, komentuojantys straipsnio teiginius, nėra joks šmeižimas ar niekinimas, o ir savo stilistika toli gražu negali prilygti teisėjos ir šios motinos riebiems kaltinimams teismo ir teisėjų adresu.
Iki šiol tyliai ir kantriai laukiau istorijos, į kurią esu prievarta įpainiota, pabaigos. Bet kai matau, kas vyksta, nebegaliu ilgiau tylėti.
Vieną iš paskutiniųjų praėjusios vasaros dienų gavau šaukimą atvykti į Kauno Šilainių policijos nuovadą. Nesupratau, ko pareigūnams iš manęs prireikė. Nuskubėjau, kada liepė, ir sužinojau, kad dar pavasarį, balandžio 16-osios vakarą, iš kompiuterio, stovinčio mano vardu registruotame bute, buvo išsiųstas neva šmeižikiško pobūdžio komentaras prie DELFI išspausdinto Ainio Gurevičiaus straipsnio „Įtariama, kad mokesčių inspekcijos vadovo motinos įmonė savinosi neįgaliesiems valstybės skiriamas subsidijas“. Kauniškė tyrėja pranešė, kad gautas Telšių policijos raštas mane apklausti kaip liudininkę dėl komentaro „Geriausia, kad pranešė apie Kaseliausko motinos mokamus vokelius, o sūnus nenustatė fakto. Baisu. Supuvimas iki sėklų. Ko daugiau bereik?“
Paprašiau duoti su tuo raštu susipažinti ir perskaičiau, kad ikiteisminį tyrimą dėl neva šmeižikiško komentaro inicijavo pats Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras! Sutrikau, išsigandau. Tomis minutėmis išties neprisiminiau, kad būtent po šiuo straipsniu rašiau kokį nors komentarą. Todėl į tyrėjo klausimus, kas, jei ne aš, ir kokiu tikslu tokį komentarą parašė, atsakiau nežinanti, ir neprisiminiau, kad tą būčiau dariusi pati. Juk tiek laiko praėję - beveik 4 mėnesiai!
Po apklausos atlėkiau į darbą ir DELFI archyve susiradau minėtą straipsnį. Perskaičiau jį įdėmiai ir tik tada viskas paaiškėjo - taip, komentarą rašiau aš. Ir žinau, dėl ko jį parašiau! Užkliuvo štai toks sakinys: „Beje, dar 2006 metais Valstybinė mokesčių inspekcija buvo gavusi „Premjeros“ darbuotojo skundą dėl „vokeliuose“ mokamų algų, tačiau tąsyk inspekcija nustatė, kad „skundas nepasitvirtino“. („Premjeros“ vadovė – VMI viršininko motina).
Va aš, pilietiškas žmogus, ir išreiškiau savo nuomonę dėl to, ką perskaičiau ką tik paminėtoje citatoje. Ir net netoptelėjo galvon, kad laisva ir demokratiška save įvardijančioje ES šalyje žmogaus nuomonė, kurios nedraudžia reikšti ir Konstitucija, būtų palaikyta šmeižimu. Mat dabartinis VMI viršininkas šį postą užima nuo 2005 metų spalio, o būdamas visos VMI viršininkas, jis atsako už visų VMI tyrimų rezultatus. O „supuvimas iki sėklų“ – tiesiog metafora.
Vyliausi, kad sveikas protas nugalės, kad viskas tuo ir pasibaigs. Kur tau! Netrukus gaunu naują šaukimą – atvykti jau į Telšių policiją (va kada pareigūnai pasižymi sparčiais tempais). Ten iškelta baudžiamoji byla. Dėl šmeižimo. Labai susinervinau, pašlijo sveikata. Teko gulti į ligoninę. Tyrėjas luktelėjo, kol pasveiksiu – ir vėl pareikalavo prisistatyti į Telšius. Dėl sveikatos problemų paprašiau, kad tyrimą persiųstų į Kauną (pagal „nusikaltimo“ padarymo vietą, bet to nesulaukiau). Kreipiausi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad mano atžvilgiu pradėtą Telšių pareigūnų ikiteisminį tyrimą nutrauktų, nesant nusikaltimo sudėties, nes tai tik mano nuomonė, atsiliepimas į straipsnio teiginius. Gavau atsakymą, kad mano prašymas atmestas.
Tai kas man paaiškins, kokiais motyvais remdamasi Šiaulių apygardos prokuratūra priiminėja sprendimus? N.Venckienės ir L.Kedienės vieši kaltinimai teismui ir teisėjams – joks šmeižtas, o mano išsakyta nuomonė – be keiksmažodžių, grasinimų, nekurstanti rasinės neapykantos – baisus nusikaltimas?
Dėl, mano nuomone, nepagrįsto teisėsaugos pareigūnų puolimo pasiskundžiau ir naujajam Generaliniam prokurorui. Įtariu, kad nei jis, nei kiti šios institucijos pareigūnai mano skundo net neperskaitė. Nes, įsivaizduojate, kokio atsakymo iš generalinės prokuratūros sulaukiau? Ogi, kad mano skundas persiųstas tirti... Kauno apygardos prokuratūrai! Mat jo pradžioje parašiau savo gyvenamąją vietą – Kaunas. Aš skundžiu Telšių policiją ir prokuratūrą, o tirs - kauniečiai? Pastarieji buvo pastabesni – skundą perdavė kolegoms į Šiaulius. Ir vėl ratas užsidarė.
Neseniai vis dėlto sulaukiau „malonės“ – kad dėl sveikatos problemų nereikėtų vykti į Telšius, pranešimas apie įtarimą man buvo įteiktas Kaune. Sužinojau, neva surinkta pakankamai duomenų, jog tuo komentaru aš pažeminau, paniekinau ir dar kitaip nuskriaudžiau gerbiamą ponią, dėl to už šmeižimą teks sėsti į teisiamųjų suolą. Dirstelėjau į kodeksą – man gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Nemanykite, kad aš tyliai ramiai lauksiu teismo ir bausmės. Be abejo, ginsiuosi. Tiesa, kol kas sekasi sunkiai. Kadangi nesijaučiu padariusi man inkriminuojamą nusikaltimą, nemanau, kad turėčiau samdytis privatų gynėją. Labai brangiai šiais laikais advokato paslaugos kainuoja. Tačiau kaunietė tyrėja patarė nejuokauti – „valdiškas“ advokatas esą tiek ir tegins (bet kam tada jiems valstybė už „nieką“ moka?).
Ir dar. Neturiu nieko prieš tą ponią, kuri jaučiasi mano komentaru įskaudinta. Nei ją pažįstu, nei kada nors tekę susidurti. Ir labai apgailestauju, jei ji mano komentarą - nuomonę suprato kaip šmeižikišką. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turime teisę ginti savo garbę ir orumą.
Bet visų keisčiausia, kad dėl nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama man, paprastai neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai – pasiūloma nukentėjusiu save laikančiam asmeniui kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau Telšių vyr. prokuroras nusprendė, kad minėtas komentaras vertas baudžiamosios bylos. Nežinau, ko tuo siekiama. Ar visiškai užgniaužti laisvą žodį, ar labiau įtikti VMI vadovui, beje, kilusiam iš to paties Telšių rajono, kaip ir telšiškis vyr. prokuroras, ir galbūt geram vaikystės draugui...
Va kokioms „svarbioms byloms“ švaistomos valstybės lėšos. Juk į mano bylą pajungta tiek daug pareigūnų – Telšių prokuratūra, teismas ir policija, Kauno VPK, nuovada, taip pat kiek pinigų išeikvojo pareigūnai, kelis mėnesius vargę, nustatinėdami, kam priklauso kompiuteris, koks to asmens gyvenamosios vietos adresas ir t.t. Juk tuo laiku, kai jie gaišo prie šitų dalykų, galėjo tirti kur kas rimtesnes bylas.
Mūsų šalyje turbūt jau tokia sistema, kai sunkiausius nusikaltimus padaręs nusikaltėlis – gerbiamas ir mylimas teisėsaugos, o dėl menkiausios smulkmenos pričiuptas pilietis gali būti sumaltas į miltus. Man nesuvokiama, kodėl pareigūnai taiko dvigubus standartus, ir visiems valdžios viršūnėse - gerai. Nemiela tokioje šalyje gyventi. Demokratija čia net nekvepia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!