Diskusijų ciklo „Mesk pirštinę liberalams“ antrajame susitikime, kuriame liberalams pirštinę metė tautininkai, buvo iškelta ir akcentuojama, kaip kone pagrindinė, problema – globalizacija. Jei, vengdami paranojiškų minčių, nespjausime į tai, grėsmė - pagrįsta. Apie tai kalbėjau susitikime ir aš, todėl pamėginsiu atkurti savo pasisakymą šiame „rašinėlyje“. Tik šįkart – mažiau emocijų, daugiau nuoseklumo ir aiškumo.
Pirma, piliečio, patrioto ir tautiečio sąvokas atskyrę, turime jų atskyrimo principo laikytis iki galo, suvokdami ir jų sąsajas.
Kaip sąvokas diskusijos pradžioje atskyrė tautinio jaunimo vadovas ir liberalaus jaunimo atstovas, taip šios sąvokos turi būti nesutapatinamos ir visos diskusijos metu. Pirmiausia, piliečio sąvoka yra žymiai platesnė ir siejasi su pačia valstybe. Tiek pilietis, kaip individas, tiek pilietis, kaip visuomenės narys, prisiima tam tikras teises ir atsakomybes valstybėje, kurioje gyvena. Patriotas tokiu atveju yra pilietis, kuris jaučia sentimentalius jausmus savo šaliai, kartu jausdamas ir atsakomybę už jos praeitį, dabartį ir ateitį.
O visoje šioje koncepcijoje tautietis, kaip etninės bendrijos narys, savo kalba, įpročiais ir sąmone yra atskiras. Nepriklausomai nuo to, kokios šalies jis pilietis, jis gali būti patriotas. Tai pasireiškia per jo jausmus tautinei bendrijai ir valstybei. Kai taip apsibrėžiame, tampa savaime aišku, kad valstybė priklauso jos piliečiams, o jos ateitimi sėkmingiausiai rūpinasi patriotai. Tuo metu tautietis rūpinasi savo tautinės bendrijos identitetu ir gali mylėti tautinę kultūrą, taip būdamas patriotas jos atžvilgiu.
Antra, globalizacija yra pavojinga tautinių bendrijų, kokias dabar turime, išlikimui, bet ne žmonijai.
Priešistorėje mano įvardinta tautos sąvoka nebuvo žinoma, Antikoje ir Viduramžiais globaliai nebuvo sureikšminama, kaip visuotinė vertybė. O vėlesniais laikais, artimesniais mums, tai tapo idėja ir siekiamybe. Lygiai taip pat, kaip kuršių genties atstovas save vadino kuršiu, taip lietuvių tautos atstovas save pradėjo identifikuoti kaip lietuvį. Tai ir yra globalių reiškinių pasekmė.
Žmonija keitėsi, keičiasi ir keisis. Žmogaus noras priskirti save vienai ar kitai bendrijai – natūralus, todėl jis visuomet save kažkam priskirs. Ateis laikas, kai daugelis žmonių save priskirs kontinentinėms (europietis, azijietis, afrikietis...), planetinėmis (žemietis, marsietis, jupiterietis...) ir kitoms bendrijoms. Taip pat tai bus globalizacijos rezultatas. Čia kažkas blogai? Nemanau. Tai tiesiog natūralu. Sutinku su teiginiu, jog globalizacija kelia grėsmę tautinėms bendrijoms. Nesutinku, jog tai sugriauna esmines moralines vertybes ar kitus mums svarbius dalykus. Mes evoliucionuojame.
Globalizacija tuo ir graži, kad yra žmogaus kūrybingumo, noro tobulėti įrankis.
Niekas nedraudžia puoselėti savo kultūrą. Tačiau yra didelė grėsmė užkirsti kelią žmonėms pasirinkti, ką jie nori mylėti, primetant savąsias „meiles“. Šioje vietoje ir sugriaunamas individo laisvės principas. Individo laisvė, kaip visuotinis reiškinys, neįmanoma be atsakomybės, t.y. būdami laisvi, negalime peržengti kitų laisvės (ribojimai, įvairūs nusikaltimai esminėms moralinėms nuostatoms: vagystė, žmogžudystė, psichologiniai ir turtiniai prievartavimai bei kita). Šio principo sulaužymas ir atima galimybę žmonijai laisvai veikti, kurti, tobulėti. Globalizacija užtikrina tokias galimybes.
Taigi, liberalai, tautininkai ir visi pilietinės visuomenės dalyviai, liaukimės ieškoję priešpriešų. Gerbkime vieni kitų apsisprendimą ir neprimeskime savo valios kitiems. Būtent tai, kas ir buvo iškelta diskusijoje, ir daro demokratiją tobuliausia valdymo forma. Tai - galimybė pasirinkti.
Haroldas Maselis
Liberalų sąjūdžio žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto narys
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
