Pagal dabartinę tvarką, Lietuvos krepšinio lyga (LKL) yra viena iš ULEB organizacijos narių, kuri vykdo nacionalinį čempionatą ir pagal sportinius pasiekimus deleguoja savo komandas į Eurolygos ir Europos taurės varžybas.
Kauno „Žalgiris“, turėdamas A licenciją, iškart patenka į Eurolygą, o kita Lietuvos komanda, norėdama patekti į Eurolygą, turi tapti šalies čempione. Tačiau pagal naujausius planus, nuo kito sezono Lietuvos klubai, norėdami žaisti Eurolygoje ar Europos taurės varžybose, privalės rungtyniauti VTB rengiamose varžybose, nes kito kelio patekti į Europos turnyrus nebus.
Nuo 2012-2013 metų sezono Eurolygos B licencija atiteks geriausiai rusų rengiamose varžybose pasirodžiusiai Lietuvos ekipai. Jeigu Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas šiame turnyre pasirodys geriau nei „Žalgiris“, jam atiteks Eurolygos B licencija. Tokiu atveju LKL varžybos nebeturėtų tokios didelės reikšmės, tačiau LKL čempionų vardas visgi pagarbos vertas dalykas.
LKL vadovai turi pusę metų šiai susidariusiai situacijai išspręsti. Ne kartą viešai pasyvumu ir abejingumu kaltinti krepšinio veikėjai turi visas galimybes padaryti tai, kas geriausia Lietuvos klubiniam krepšiniui. Ir nesinorėtų išgirsti rugsėjo mėnesį LKL vadovų atsakymą, kad „susitarti niekaip nepavyko, problemos yra per didelės ir neišsprendžiamos“. To pasekoje nukentės visi krepšinio mylėtojai – o asmenys savo nesugebėjimu susitarti turės prisiimti visą atsakomybę už tai.
1. Ar gali „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ visiškai pasitraukti iš LKL?
99 proc., kad taip nebus. Europoje nėra tokios šalies, kurioje klubai nežaistų vietos čempionate. Tos pačios Adrijos lygos komandos po reguliaraus sezono prisijungia prie savo šalies lygos. Vienos jų įsilieja į reguliarų sezoną, kitos - iškart į atkrintamąsias.
„Lietuvos ryto“ klubo atstovas Martynas Purlys patikino, kad tikrai nesitrauks iš LKL. „Žalgirio“ atstovas Vitoldas Masalskis teigė, kad reikia susėsti visiems ir spręsti šį klausimą. Klausimą reikėtų svarstyti tik tokį – ar Lietuvos krepšinio grandai žaidžia visą LKL reguliarų sezoną, ar tik pusę (kuris aprašytas šiek tiek žemiau), ar įsilieja nuo atkrintamųjų varžybų. Aš pasisakyčiau už antrąjį variantą.
2. Kas labiausiai nukenčia?
Jei Lietuvos didieji klubai nusprendžia visą dėmesį skirti Vieningai lygai ir Europos varžyboms – jie praktiškai nebeturi galimybių žaisti LKL reguliariame sezone. Ne dėl to, kad nenori ar yra silpni varžovai, o dėl perkrauto tvarkaraščio.
Tokiu atveju nukenčia likusios LKL komandos, miestai, jų gyventojai, marketingas, televizijų pajamos, sirgaliai. Niekam nepaslaptis, kad grandų atvykimas į mažesnius miestus populiarina krepšinį, pripildo pilnas arenas.
a) Per šį sezoną LKL grandai iki LKL atkrintamųjų varžybų sužaidė vidutiniškai po 55 rungtynes.
b) Kitame sezone kaip planuojama VTB varžysis 16 - 20 komandų vienoje grupėje (imkime vidurkį - 34 rungtynės reguliariajame sezone), o Eurolyga TOP-16 etape padidins rungtynių skaičių nuo 6 iki 14 (24 rungtynės + įmanoma, kad kuri nors ekipa pateks į TOP-8).
Europos taurėje maksimalus rungtynių skaičius yra 16, + 22 LKL, +2 LKF ir +2 arba 3 Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynės. Iš viso kitą sezoną komandos vidutiniškai iki LKL atkrintamųjų varžybų sužaistų po 80 rungtynių. Akivaizdu, kad šis skaičius per tokį laiko terminą yra smarkiai per didelis ir komandos turi aukoti LKL reguliarų čempionatą ir 22 jo rungtynes bei, tikriausiai, ir BBL čempionatą.
3. Ką daryti, kad nenukentėtų mažieji LKL klubai?
Kaip liaudies patarlė byloja, ką daryti, kad ir avis (mažieji Lietuvos klubai) liktų sveika (šiuo atveju patenkinti), ir vilkas (Lietuvos grandai) sotus (žinodamas, kad yra visateisis ir nusipelnęs LKL atkrintamųjų varžybų dalyvis).
Tokiu atveju du didieji LKL klubai sezoną pradeda savo sąskaitoje turėdami 11-0 balansą (įskaičiuojamos visos pergalės namuose) ir LKL reguliarų sezoną žaidžia tik išvykose – po 11 rungtynių. Didžiųjų klubų gerbėjai manau nesupyktų nepamatę silpnesnių LKL klubų savoje arenoje, o mažųjų klubų gerbėjai liktų patenkinti grandų apsilankymu. Toks sprendimas, mano manymu, būtų tinkamiausias. Tokiu atveju nuostolių niekas nepatiria ir, kaip sakoma, visi laimingi.
4. Kaip surasti laiko LKL varžyboms?
LKL vadovai tvarkaraštį turi suderinti iš anksto ir padaryti taip, kad jis visiems būtų priimtinas. Neturėtų pasikartoti šiemetinis atvejis, kai iki atkrintamų varžybų likus porai savaičių, viskas staigiai pakeičiama ir kyla nesusipratimų ir pasipiktinimų bangos.
Visai realus variantas, kad LKL čempionatas pradedamas anksčiau. Jei imtume šį sezoną – tai pirmos rungtynės buvo sužaistos spalio pradžioje, tačiau, žinant kito sezono eigą, kai krepšininkai iš savo šalių rinktinių grįš rugpjūčio mėnesį, sezonas gali prasidėti ir rugsėjo 25. Tai yra gerą savaitę anksčiau, nei pernai. Sezonas gali būti prailginamas ir baigtis ne gegužės viduryje, kaip dabar, o - birželio pradžioje.
Čia nieko stebėtina – Italijoje, Ispanijoje, Serbijoje ir Prancūzijoje čempionatai baigiasi dar vėliau. Jei dabar LKL reguliarus sezonas baigėsi balandžio 15, tai nuo naujo sezono jis galėtų baigtis gegužės pradžioje. Juolab, kad žadama atsisakyti LKL-NKL peržaidimo serijos ir nebus jokių problemų tarp skirtingų abiejų lygų tvarkaraščių. Per tokį 3-4 savaičių tarpą didžiosios Lietuvos komandos tikrai gali suspėti sužaisti po 11 rungtynių. Ar pati lyga norėtų, kad sezonas išsiplėstų ir pailgėtų - lieka atviras klausimas.
5. Ką daryti, kad Europos turnyruose Lietuvai atstovauti galėtų ne tik „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“?
Pagal dabartinius nuostatus, trečia Lietuvos komanda be jokių kvalifikacijų iškart patenka į „EuroCup“ turnyrą. LKL vadovai turi siekti visais įmanomais būdais, kad šios pozicijos neprarastų. Logiškai mąstant, jei „Lietuvos rytui“ naujoje lygoje galios B licencija, tai ir trečiai Lietuvos komandai ji turi galioti.
LKL vadai turi užsiimti rimtomis derybomis tiek su ULEB, tiek su VTB organizacijų vadovais. Jei iš tikro nuo kito sezono pradės gyvuoti nauja lyga – siekti, kad trečia ir ketvirta LKL komandos dalyvautų jame. Negi nebūtų įdomu,jei į Šiaulius atvažiuotų Maskvos CSKA ar į Prienus Maskvos srities „Chimki“. O kas galvoja, kad šie klubai būtų „patrankų mėsa“, pasižiūrėkite į šiemetinius klubus Talino „Kalev“, Kijevo „Budivelnik“, Nymburko ČEZ ir Rygos VEF.
Tai klubai prieš kuriuos trečia ir ketvirta Lietuvos komandos gali laimėti. Prienų „Rūdupio“ treneris Virginijus Šeškus teigė, kad su klubo vadovais svarstytų galimybę žaisti tokiose varžybose. Aišku, atitinkamai ir biudžetai turėtų didėti. Tuo būdu į Eurolygą per VTB varžybas galės patekti ne tik „Lietuvos rytas“, bet ir aukštesnę vietą užėmęs kitas Lietuvos klubas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!