Išmokime bendrauti nesididžiuodami ir nepataikaudami

Neblogas straipsnis. Matosi kad autorius siek tiek prisilietes prie dvasinio pasaulio. Daug prisiskaites. Deje - zinojimas ir lieka tik zinojimu,o citavimas sviesiu minciu ju neisgyvenus savimi parodo zmogaus nesusivokima. Pirma - zmogaus protas yra pats didziausias jo priesas,kol jis nedisciplinuotas. Proto produktas - issilavinimas,pareigybes,finansine padetis ir t.t. ,bandymas sudelioti i remus, standartus. Tai iskreipe realybe. Siandien tai akivaizdziai matoma. Antra - tai zmogaus ydos,kurios valdo nedisciplinuota prota. Puikybe - visu ydu motina is jos gimsta visos likusios ydos ( budo trukumai ). Jos kaip pikdzoles auga pacios. Dorines vertybes reikia puoseleti, priziureti ir auginti. Kas yra tikrasis nuolankumas? - tai mano paslankumas gyvenimiskose situacijose. Nemaistaujant,o bandant susivokti ka man rodo si situacija,kad nelipciau ant to pacio greblio. Kas yra tolerancija? - gebejimas isklausyti bet kokia nuomone atmetus isankstines nuostatas. Is paziuros net ir didziausias kvalys, pasako ismintinga sakini, tik ar sugebesi isgirsti?. Nusizeminimas - zmogu pavercia vergu. Vergas niekada neaugins orumo. Jis ir liks mazgote kuria sunaudojus ismeta. Tai religijos inese si termina,kad galetu valdyti zmones. Buvimas mazu - man padeda neuzimti Dievo vietos Zemeje. Beja, taip visu nemegstami pijokai,bomzai ,daugiausiai parodo kiek tavyje yra meslo. nes jie nesideda kaukiu, yra tikri. Atminkit - sakymas ant kito koks jis blogas, rodo kiek to meslo tavyje (tai yra desimteriopai daugiau nei pastebetame zmoguje). Susitvarkius su isvardintais pirmais dviem punktais, pradejus dalintis tai ka atradai aplinkiniams per atvira kalbejima, pradedi auginti Sielos Dieviskaja dalele. Sekmes.

Pagarba ir pagyrimai autoriui, palietusiam tokią svarbią temą. Juk žmonių bendravimas sukuria tą aplinką, kurioje gyvename gyvenimą, auga ir vystosi mūsų vaikai. Vaikai, kaip kempinė, sugeria viską, ką mato šeimoje, visuomenėje. Dabar, kai žmonės visiškai pamiršo bendravimo kultūrą, ši tema ypač aktuali. Kai kurie tampa agresyvesni, – jiems nepriimtinas kultūringas ir ramus tavo elgesys. Vienas įvykis įsiminė visam gyvenimui.
Pas mane atvyko svečių iš užsienio. Nutariau parodyti jiems poilsiavietę, kurioje anksčiau (dar tarybiniais laikais) praleisdavome vasaros atostogas. Tada visi buvome „neišvažiuojančiais“ ir atostogaudavome „gimtojoje“ gamtoje. Priartėjus prie tos vietos, priešais mus išbėgo moteriškė, vedina šunimi, ir suriko: „Nešdinkitės iš čia, tai privati teritorija!“. Aš jai maldaujamai pradėjau aiškinti, kad svečiams iš užsienio noriu tik parodyti namelį prie miško, kur mėgdavome leisti laiką. Tai dar labiau ją suerzino, ji ėmė siundyti mus šunimi. Sumišusi atsiprašiau savo svečių ir pasišalinome. Reikia pridurti, kad mes buvome penkiese – trys moterys ir du trapaus kūno sudėjimo vyriškiai, todėl niekaip negalėjome sukelti įtarimo, kad ketiname užgrobti teritoriją. Praėjo keleri metai, žmonės jau įprato prie tokio bendravimo vienas su kitu...
Dauguma ekspertų ir analitikų tvirtina, kad tendencingai auganti krizė sėkmingai tęsiasi būtent todėl, kad tarp žmonių bei visuomenių ir šalių vietoj taisyklės „pamilk savo artimą, kaip patį save“ veikia taisyklė „pasinaudok artimu“. Ekonomika – socialinis mokslas, atspindintis žmonių tarpusavio santykius. Pasaulis tapo globalus integralus – kaip pavyzdį turime ES.Užtenka vienai šaliai subankrutuoti, kad subyrėtų visa Eurosąjunga, o po to „domino“ principu – ir visos likusios šalys. Žmonija turi iš naujo kurti tarpusavio santykius. Mes priklausome vienas nuo kito ir privalome stengtis dalinti gėrį kitiems: jei gerai kitiems, bus gerai ir man. Harmoninga gamta nubaus žmogų ir atmes jį, kaip vėžinį naviką, ardantį organizmą.

labai šlykštu, kai matai, kaip bendradarbiai pataikauja valdžiai, Atrodo tuoj - į subinę sulįs, o kai vadovė duris uždarom, tai prasideda apkalbos, ji šioka ji anokia, parazitė, atėjo - sugadino nuotaiką. fui, kokie veidmainiai. o pataikauja, kad nejaučia saugumo, neturi pakankamai žinių, žemos kvalifikacijos, neturi tam tikrų gebėjimų. tai tiesa, kodėl reikia šiknon lįsti, nelįsi - gali žeminti, gali ir darbo netekti. o kai bent akyse liežuvį smailini - tai viskas labai puiku. Plius dar - kyšelį suruoši/ esi tuomet garantuotas, kad turėsi darbo ir uždarbio. bent jau tas egzistuoja, net įsikeroję su šaknimis - biudžetinėse įstaigose.

Biblija taip pat dar ir raso "kiekvienas kuris save zemina, bus paaukstintas". Bet autorius matomai nesuko sau galvos, isrankiojo kas jam naudinga ir tiek.

Straipsnio mintis teisinga, mes daznai elgiames nevienodai su skirtingu socialiniu statusu zmonemis.
Bet taip jau buvo visais laikais, ir visur. Zmones nera lygus. Lygios tik ju bendrosios teises. O palyginus su kokia Japonija, mes dargi labai tolerantiski.

geras straipsnis. Socialinė padėtis toli gražu neapibūdina asmens, tereikia matyti, girdėti žmogų, jo/s akis, intonacija, ir tiek.

patiko, pritariu. Man atrodytu, as visuomet vienodai bendrauju ir su valytojomis, ir su prezidentais, na, bet gal is sono geriau matosi... Pagalvosiu apie tai... :-)r

rūpinkimės kiekvienas savimi,išmokime pakantumo ir tolerancijos.ir nekritikuokime kitų.

Tik reikia moket bendraut, jei zmogus maziau issilavines, tai tiesiog kalbesi paprasciau, banaliau, bet zmones nuraso tik pasikele, o tokius nuleidzia gyvenimas..

Su visais bendrauju vienodai, man dzin koki jis ten mersa vairuoja, gal tik bomzo nekviesi i svecius, kviesi geriau draugeli, bet ne del soc. sluoksnio, o del to, kad draugelis

musu tauta pastoviai lenda kam nors i subine, tai rusam, lenkams, tai ES klerkams, cia turbut musu zmoniu bendras bruozas. Todel reikia ir neverkti kokia graze ateiti susikureme. Arba didziuojames be proto tai pries kaimynus latvius, tai pries kitas tautas.

Puikybė- didžioji nuodėmė, bet dažnai būna nuobodu neįdomu bendrauti su su neisšilavinusiais banaliais primityviais žmonėmis.Tada aš , jei turiu laiko ir noro, šneku tik apie jų reikalus..bet kiek taip gali.nėra sąlyčio taškų...O be to turiu būti išilsėjus, kad galėčiau juokaut..

labai geras straipsnis, aisku tiems kas supranta, ka autorius nori pasakyti.