Nepriklausiau tiems, kurie parduotuvėse vieną po kitos sukioja įvairių produktų pakuotes, ieškodami ant jų visokių žalių lapelių, ir sąmoningai vengiau leistis į diskusijas šia tema su kategoriškomis draugėmis.
Pastebėjau, kad mano aplinkoje pakirstų šito „eko-bio“ sindromo ypač padaugėjo tada, kai viena po kitos draugų šeimos ėmė susilaukti vaikų. Antrasis mažylis netrukus gimė man ir beribis rūpinimasis juo privertė mane atsigręžti į savo „žaliąsias“ drauges, grūmojančias, kad plaudama sūneliui galvą tradiciniu vaikišku šampūnų užauginsiu monstrą mutantą.
Šitaip sugėdinta savo neva neatsakingumu, netrukus pati įsigijau porą itin brangiai (visomis prasmėmis) man atsiėjusių vaikų higienos ekologiškais vadinamų produktų. Kai ant šitų rinkodaros triukų „pasimauna“ suaugę žmonės – viena, bet kai nuo, mano manymu, visokių šarlatanų sertifikuoto kūno pienelio išbėrė mano pusantrų metų sūnelį, aš visiškai pasiutau. Tąsėmės po gydytojų kabinetus ir aiškinomės tiesas.
Tada išsamiai pasidomėjau, kokių atseit natūralių ir krištolo tyrumo vaikiškos higienos šampūnų, kremukų ir aliejukų prikimštos parduotuvių lentynos. Ar pastebėjot, kad skirtingos prekių linijos turi įvairiausių žymėjimo būdų, daugybę įvairių sertifikatų emblemų, didesnių net už patį prekės ženklą?
Juk daug pirkėjų nė nesusimąstydami renkasi produktą, kurio etiketė kuo labiau asocijuojasi su natūralumu, tegul tai ir visai nežinomo gamintojo produkcija. Ar gali eilinis, specialaus išsilavinimo neturinti pirkėjas pasitikrinti ant pakuočių deklaruojamus gamintojų teiginius? O ar žinote, kad sertifikuojančios institucijos lipdukai „natur“, „eco“, „bio“ ir t.t. anaiptol nereiškia, kad gaminio sudėtis yra visiškai natūrali ir kad patys sertifikuotojai nusprendžia, kokie ingredientai laikomi natūraliais?
Pavyzdžiui, musmirė yra ekologiška, bet ar ji yra naudinga žmogaus organizmui? Pasidomėjau, būna atveju, kai vaikų kosmetiką pasigamina visokie neaiškūs veikėjai, užklijuoja ekologijos ženklą ir pardavinėja tokius produktus. Arba kita pavyzdys, įmonė užsideda „eco“ ženklą vien dėl to, kad ant gamyklos kamino uždėjo kažkokį filtrą. Gamintojai priverčia žmones galvoti, kad tokie produktai yra sveiki jiems. Cinizmo viršūnė!
Laimei, sūnelio išbėrimas praėjo, o aš, kaip ir iki aptemstant (arba tiksliau – „pažaliuojant“) protui, naudoju laboratorijose patikrintas, pasaulyje pripažintas, tradicines priemones, kurios yra patikrintos laiko. Ir joks sertifikuotoju pasivadinęs lipdukų klijuotojas manęs neįtikins, kad jo smirdintis (nes juks natūralus!) tepalas mano vaikui yra sveikas, o visi tie, kurie be lipdukų – kenksmingi.
Nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi, nes vis dar kaltinu save dėl to, kas nutiko. Tikiuosi, kad šitas aklas sekimas „žaliąja“ mada netrukus praeis ir žmonės atidžiau rinksis tai, kas sveika jiems ir jų artimiesiems.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro apie ekologiškos kosmetikos kokybę pasiteiravo „Bioeco“ atstovės Viktorijos Kubilienės. Specialistės teigimu, ekologiška kosmetika alergijos sukelti neturėtų, bet reiktų atskirti ekologiškus produktus nuo natūralių.
„Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra „natūrali“ ir kas yra „ekologiška“ kosmetika. Natūrali kosmetika – tai tokia kosmetika, kurios gamyboje naudojama natūrali (iš gamtos) gauta žaliava, tačiau minimaliai naudojamos ir cheminės medžiagos. Ekologiška kosmetika nuo natūralios skiriasi tuo, kad natūralios medžiagos turi būti išaugintos ekologiškai (reikalaujamas ekologiškos žaliavos kiekis priklauso nuo sertifikato standarto reikalavimų). Primityviai kalbant, natūralios kosmetikos sudedamosios dalys yra gamtinė žaliava, pvz. medetkos. Bet medetkoms nėra apribojimų, kur joms augti ir kaip jas auginti. Niekas nepasakys Jums ar tokios medetkos nebuvo surinktos nuo pakelės, ar nebuvo tręštos pesticidais, o gal augo netoli gamyklų ir pan. Tuo tarpu ekologiška kosmetika užtikrina, kad medetkos bus auginamos pagal nustatytus standartus“, - sakė specialistė.
Jos patarimas – atidžiai perskaityti, kokia yra produkto sudėtis. „Mes rekomenduojame skaityti produktų sudėtį ir taip atsirinkti, kuris produktas labiausiai tinka ir yra naudingiausias. Tačiau, jeigu to daryti neketinama - tada rekomenduotume rinktis sertifikuotą ekologišką kosmetiką“, - paaiškino ji.
Vis tik, jos teigimu, pardavėjas turėtų galėti įrodyti, jog kosmetika iš tiesų ekologiška ir sertifikatas - tikras. „Jeigu trumpai kalbant: pirkėjas, perkantis ekologišką kosmetiką, pareikalavęs ekologiškumą patvirtinančio dokumento, turėtų galimybę jį pamatyti. Kiekvienas sertifikatas turi turėti savo numerį, pagal kurį galima atsekti ar kosmetikos linija iš tiesų atitinka to sertifikato standartus, - kalbėjo specialistė. - Tačiau yra ir kita medalio pusė: daugelis mažų, autentiškų ūkių augina tikrai nuostabios kokybės natūralius produktus, iš kurių gali būti gaminama geros kokybės natūrali kosmetika. Čia pagrindinis pasirinkimo faktorius tampa pasitikėjimas tiekėju, nes žinotina ir tai, kad sertifikuoti produkciją nemažai kainuoja“.
„Grįžtant prie skaitytojos ištikusios bėdos - alergijos. Naudojant aukštos kokybės natūralią ekologišką kosmetiką kūdikiams ir vaikams - alerginės reakcijos yra tikrai labai retos. Tačiau jeigu kosmetika yra, kaip dabar labai populiaru, maišoma namuose ir tai daro žmogus neturintis kompetencijos ar tinkamo išsilavinimo - tai tikėtina, kad tokia kosmetika gali būti žalinga. Pavyzdžiui - netinkama eterinių aliejų proporcija ar netinkamas jų pasirinkimas gali turėti pasekmių“, - sakė specialistė.