Atsakymas visai paprastas - kai nustosime vogti iš savęs. Dažnas lietuvis, o gal netgi kiekvienas, perpildytas pykčio agresijos dėl neva sunkaus ekonominio gyvenimo šalyje, kaltina valstybę. O kas yra valstybė? Tai aš, tu, tavo kaimynas, sena močiutė, bėgiojantis kieme vaikas ir t.t.
Valstybė tai mes. Tai kodėl vagiame iš savęs? Kodėl pykstame ant valstybės, kad turime blogas socialines garantijas, kai mus ištinka bėda. Tam, kad turėtume geras socialines garantijas ar bent jau panašias kaip kitose valstybėse, pirmiausia reikia sąžiningai dirbti ir mokėti mokesčius.
Man pasidaro labai pikta, kai nueinu į kirpyklą pasikeisti šukuosenos ir už gautą darbą kirpėja niekada neišrašo pinigų priėmimo kvito. Vadinasi, ji visą uždirbtą sumą susikrauna į kišenę. Man pikta, kai įsėdusi į taksi už kelionę vėlgi susimoku tiesiai į taksisto kišenę. Bet aš esu samdoma darbuotoja.
Mano alga yra pinigai, kuriuos aš gaunu į banko sąskaitą ir pinigai, kuriuos darbdavys sumoka į „Sodrą“. Tie visi 39,98 proc., ir atitinkama dalis gyventojų pajamų mokesčio.
Iš šių surinktų pinigų valstybė išmoka pensininkams jiems priskaičiuotą pensiją, gaunu dalinai nemokamą gydymą gydymo įstaigoje. Už tuos pinigus valstybė taiso kelius, rengia man visokius nemokamus renginius, išlaiko mano vaikus mokykloje. Iš tų mano samdomo darbuotojo pinigų.
O vat ta kirpėja su taksistu irgi išlaikoma iš mano pinigų. Tai kodėl jie nemoka normalių mokesčių. Vat ir susidaro iš to biudžete „skylės“. Gal pats laikas pagalvoti kiekvienam apie savo daromą žalą valstybei, tai yra sau, ir pradėti gyventi kitaip. Būti sąžiningiems patiems sau ir nebevogti iš paties savęs ir savų vaikų ateities.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
