Nuo seno iki pat dabar kaimas dažnai yra menkinamas, žiūrint miesto akimis. Nors didelė dalis dabartinių „miestiečių“ patys kilę iš kaimo, tačiau įžeidžių žodžių jam nepagaili. O kaip yra su kaimo mokyklomis? Ar jos prastesnės už miesto? Šis straipsnelis taip pat skirtas ir miestiečiams, kurie galvoja, kad mokymasis provincijų mokyklose yra lygus visiškam neišsilavinimui.
Pats esu vilnietis, bet jau ne vienerius metus gyvenu kaimo vietovėje ir lankau „kaimišką“ mokyklą, todėl savo nuomonę išsakysiu remdamasis tuo, ką matau joje besimokydamas priešpaskutinius metus. Mano kaimo mokyklos pavyzdys – Molėtų rajone, gražiame Alantos miestelyje esanti „Alantos gimnazija“. Kažkada ji buvo paprasta pradinė mokykla, vėliau išaugo į vidurinę, o visai neseniai pasiekė užsibrėžtą tikslą ir tapo gimnazija.
Remiantis statistika, konkrečiai ši mokykla, pagal tai, kiek ją baigusių moksleivių įstojo į aukštąsias mokyklas, yra ilgo sąrašo viršuje. Iš tiesų, sąlygos joje mokytis nėra prastos, dauguma mokytojų turi ilgą darbo patirtį bei tikrai gerai išmano savo mokomus dalykus. Žinoma, yra ir tokių, kuriems darbas „pinasi“ su hobiu ir tai kažkiek atsiliepia mokymo kokybei, yra ir tokių, kurių mokyklos bendruomenėje būti visai neturėtų, yra ir dažnai meluojančių, t.y. sakančių „juk jūs man visi lygūs, visus vienodai myliu“. Kai kurių mokytojų mokymo „politika“ patinka ne visiems ir tai nuteikia mokinius nedalyvauti renginiuose, nesistengti dėl mokyklos, ar pan. Norint, problemų galima rasti ganėtinai daug, bet šiandien straipsnis ne apie tai, o ir manyčiau, jog taip yra kiekvienoje mokymo įstaigoje ir tai normalu.
Kaip bebūtų, miestiečiai neretai vis dar menkina „kaimiečius“, kurie dažnai gali pasigirti didesniu žinių „bagažu“, nei mieste besimokantieji. Turbūt visi kaimo mokyklų mokytojai iš tiesų yra tikrai paprasti žmonės, tiesiog dirbantys savo darbą ir svarbiausia, didžioji jų dalis žino, kas yra ryšys tarp mokytojo ir mokinio. Deja, bet šiuo dalyku kai kurios miesto mokyklos pasigirti gali rečiau, nei kaimo. Taip pat, kaimo mokyklose apstu įvairių renginių, tarptautinių projektų. Dauguma mokyklų turi vieną, ar daugiau kompiuterizuotų klasių, biblioteką su pakankamai sparčiu internetu, kas suteikia galimybę ruošti namų darbus tiems, kurie namuose neturi kompiuterio, ar interneto. Patogumų čia daug ir tikrai nemažiau, negu mieste, kaimo mokyklos nuo civilizacijos visiškai nėra atitrūkusios.
Provincijų mokyklos turi ir privalumų, kurių neturi miestas ir kurie netgi padeda kai kurių dalykų mokytojams geriau „įkalti“ tam tikras temas mokiniams. Miestiečiams daug sudėtingiau per biologijos, ar geografijos pamoką nueiti prie upės, į mišką, pamatyti tą dieną aptariamus dalykus gyvai. Šiuo atveju, provincijų mokyklų moksleiviai gauna ne vien „sausą“ teoriją, tačiau ir praktikos. Per pertraukas išėjus į lauką jiems nereikia uostyti automobilių bei gamyklų išmetamų dujų kvapo. Negalima nepaminėti, kad kartais moksleiviai mokytis iš miesto mokyklų atvažiuoja į kaimo pasiklausę draugų ir tai padarę nepajunta jokio žemo, ar „kaimiško“ mokymo lygio. Taigi, kalbant bendrai, padėtis kaimo mokyklose šiais laikais yra tikrai gera ir kiekvienas jose besimokantis moksleivis gauna nemažesnį ir neprastesnį informacijos kiekį, negu mieste.
Gal prieš daugelį metų ir buvo privalumų bei daugiau pliusų mokytis mieste, tačiau šiais laikais kaimo mokyklos yra lygiavertės, o kai kuriais atvejais netgi geresnės už miesto, kalbant apie suteikiamos informacijos kokybę ir kiekybę.
Kaip yra pas Jus? Gal Jūsų mokykla Jums siūlo išskirtinių privalumų, išsiskiria iš kitų, arba atvirkščiai, vyksta kas nors negero ir tai reikėtų paviešinti? Galbūt žinote ką nors intriguojančio ir apie straipsnyje minimą mokyklą? Komentuokite (atsakingai).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
