Po dviejų mėnesių nusprendėme vykti atostogų ir pasiimti sūnaus. Bilietus pirkome iš karto dviem suaugusiems - sau ir vyrui, į abi puses, nes iš Airijos vaikui bilieto Vilnius - Dublinas nusipirkti nėra įmanoma.
Bilietus pirkome iš „Aerlingus“ bendrovės. Atskridus į Lietuvą paskambinau į oro uostą Vilniuje ir paklausiau, kaip dabar nusipirkti bilietą kūdikiui, bet išgirdau atsakymą, kad reikia skambinti į Airiją ir kažkokiu būdu bilietą pirkti iš ten.
Paskambinus „Aerlingus“ į Airiją, vėlgi išgirdau atsakymą, kad bilietas kūdikiui turi būti perkamas iš Lietuvos. Na, jau, suprantama, susipainiojau, vėl skambinau į oro uoste Vilniuje esančią Aerlingus būstinę. Ten pasakė, kad teks sumokėti už kūdikio vietą skrydžio dieną. Nusiraminusi taip ir padariau. Atvykus į oro uostą ištiko šokas, kai darbuotojai pareiškė, kad vaiko vežtis negaliu, nes bilietas, vis dėlto, turėjo būti nupirktas Airijoje!
Gal viskas būtų pasibaigę tuo, kad sūnų būtų tekę palikti vėl močiutei, bet oro uosto darbuotojai („Aerlingus“ atstovai) buvo labai supratingi ir žmogiški, leido vaikui keliauti kartu. Buvau nustebinta, kad neteko mokėti už bilietą nė vieno lito, tiesiog darbuotojai leido skristi visiems kartu. Buvau ir būsiu dėkinga tiems darbuotojams už tokį poelgį.
Žinoma, pasimokiau ir ateityje bilietus perku, kad nebūtų nesusipratimų, nors daugeliu atveju bendrovės nėra pačios nusistačiusios taisyklių tam tikrais atvejais, bet geriau apsidrausti ir pirkti brangesnį variantą, negu rizikuoti...
Dabar visada skrendame per „Aerlingus“ bendrovę, teko ir per „Ryanair“ skristi, tvarka ten siaubinga, žmonės suleidžiami bet kokia tvarka, aptarnavimas dažnai - prastas... Geriau sumokame šiek tiek daugiau, bet renkamės kokybiškesnę kompaniją.
Dėkojame skaitytojai už istoriją.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!