Ką gi, mielieji, vienas europinio lygio konkursas praėjo, tačiau neužmikime ant laurų. Artėja ne mažiau visai Lietuvai svarbus Europos krepšinio čempionatas. Ir jei anam konkursui pradėjome ruoštis prieš pusę metų, tai krepšinį kažkaip užmiršome. O be reikalo! Pats laikas jau būtų susirūpinti, kas atstovaus mūsų šaliai ir krepšinio aikštelėje.
Kiekvienais metais daugiausia problemų būna dėl rinktinės sudėties. Tai ne tuos paima, tai tų nepaima. Ir viskas tik dėl to, kad krepšinio rinktinės rinkimai vyksta pagal kažkokią slaptą ir nesuprantamą sistemą. Kažkas ten kažkur slapta nusprendžia, ką kviesti, ko nekviesti ir galų gale gauname, kaip sako kultūros darbuotojai, fiasko.
Netikėtai visiems dėl svarbių priežasčių neatvažiuoja lietuvių kilmės amerikietis Zydrunas Ilgauskas, taip pat netikėtai atvažiuoja Gustas ir per prievartą surinkta komanda po tokio streso atsigauna tik čempionato viduryje. Tada pamato, ką bestresuodami pridirbo, vėl susinervina ir nebepataiko.
Tačiau juk galima viskam pasiruošti ramiai ir iš anksto. Ko jau ko, bet krepšininkų tikrai turime. Profesionaliai dainuoti ir lošti krepšinį Lietuvoje moka dauguma gyventojų, pradedant anglų kalbos mokytojais ir baigiant jų mokiniais. Svarbiausia, tuos talentus surasti ir leisti jiems pasireikšti.
Nebevyniodamas į vatą, siūlau naują krepšinio rinktinės rinkimo tvarką. Pirmiausia, visi, kurie nori atstovauti Lietuvą Europos krepšinio čempionate, turi pateikti iki nustatytos dienos paraiškas Lietuvos krepšinio federacijai. Paraiškoje turi būti dalyvaujančio anketiniai duomenys ir vaizdo įrašas su kokiu nors dalyvaujančio metimu į krepšį. Po to visus dalyvius reikėtų suskirstyti pagal profesionalumo lygį į tris divizionus. Galima būtų pasirinkti kad ir Lietuvos trispalvės spalvas. Sakykim, visiški mėgėjai ir anksčiau jokiose krepšinio rungtynėse nedalyvavę pretendentai būtų žaliajame divizione, žaidę, bet iš Lietuvos dar nė karto neišvykę krepšininkai susiburtų į geltonąjį divizioną, na, o mūsų profesionalai sudarytų raudonąjį.
Tada, kad viskas vyktų skaidriai ir sąžiningai, atranką reikėtų rodyti per televizorių, o pretendentus atrinkinėtų kompetentinga komisija. Komisijoje būtinai turėtų būti koks nors praeityje žinomas krepšinio profesionalas ir daug titulų krepšinio aikštelėje pelnęs autoritetas. Sakykim, Sergejus Jovaiša. Taip pat reikėtų žmogaus, kuris būtų ne tik krepšinio, bet ir šou verslo atstovas, nes varžybos pirmiausia yra pasirodymas publikai. Čia man į galvą pirmiausia ateina Rolando Skaisgirio kandidatūra. Be abejo, reikia ko nors iš krepšinio ir politikos, nes tai juk tarptautinis renginys. Manau, neatsisakytų sudalyvauti liberalas ir krepšininkas Gediminas Budnikas. Ir, pagaliau, šmaikštiems komentarams ir dalyvių vertinimui labai tiktų aukščiau minėtą Jovaišą ne kartą gerai suvaidinęs Rolandas Kazlas. Dėl komisijos personalijų dar galima diskutuoti, aš čia pateikiu tik preliminarius pasiūlymus.
Kaip turėtų vykti Lietuvai Europos čempionate atstovaujančios rinktinės rinkimai? Žinoma, viešai ir per televizorių.
Kaip turėtų vykti Lietuvai Europos čempionate atstovaujančios rinktinės rinkimai?
Žinoma, viešai ir per televizorių. Atranką reikėtų daryti keliais etapais. Pirmiausia, manau, kiekvienas pretendentas turėtų prisistatyti komisijai, sėdinčiai už stalo prie krepšinio aikštelės.
Per prisistatymą pretendentas trumpai turėtų paminėti savo pasiekimus krepšinio aikštelėje, įmesti pora baudos metimų ir atlikti vieną kokį nors savo firminį metimą, kuriuo jis galėtų išsiskirti Europoje.
Po prisistatymo raudonojo diviziono krepšininkai, susilaukę palankaus komisijos vertinimo, eitų iš karto į finalą, o komisijos atrinkti geltonojo ir žaliojo diviziono dalyviai būtų suskirstomi į pogrupius ir turėtų pereiti pusfinalio atrankas.
Pusfinalio atrankose dalyviai televizijos studijoje turėtų sužaisti vienas prieš vieną, atlikti keletą efektingų metimų, pademonstruoti savo bendravimą su šokėjomis per minutės pertraukėlę, pabandyti perkalbėti neteisų krepšinio teisėją ir atlikti kitokias svarbias užduotis. Žiūrovai SMS žinutėmis ir telefono skambučiais balsuotų, kuris iš dalyvių yra vertas patekti į finalą ir galutinėse užduotyse susikauti su raudonojo diviziono profesionalais.
Finalo metu burtų keliu būtų sudarytos kelios komandos, kurios susitiktų krepšinio aikštelėje. Žiūrovai vėl SMS ir skambučiais nuspręstų, kurios iš jų žaidžia geriau. Trys geriausios komandos patektų į superfinalą ir vėl susitiktų tarpusavyje.
Laimėjusi komanda būtų paskelbta Lietuvos rinktinės startiniu penketu, antroje vietoje likusi komanda būtų rinktinės atsarginiai žaidėjai, o trečioje vietoje likusi komanda gautų paguodos prizus, sakykim, kokius nors LRT skėčius ar marškinėlius, ir galėtų rinkimuose į olimpinę mūsų šalies rinktinę, iš karto dalyvauti atrankoje raudonajame divizione.
Taip išrinkta mūsų šalies krepšinio rinktinė tikrai būtų palaikoma visų Lietuvos sirgalių ir kovotų aikštėje negailėdama jėgų, nes pats čempionatas jiems tebūtų pasivaikščiojimas, palyginus su ta atranka. Be to, atsirastų galimybė pasirodyti visiems iki tol į viešumą neprasimušusiems krepšinio talentams ir niekas, stebėdamas rungtynes nebegalėtų pasakyti: „Kas juos ten paėmė į tą komandą, aš ir tai geriau pasirodyčiau“.
Ateik ir pasirodyk! Krepšinis – visų mūsų religija ir neleiskime jos ateities paslapčia nuspręsti kokiems nors funkcionieriams. O jei ir užimsime paskutinę vietą, tai garbingai ir su palaimingu jausmu, kad padarėme viską, ką galėjome.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
