Šiandien pasirodė Šarūno Navickio straipsnelis apie tai, kad jis mažumoms priklauso. Žinoma, ši traumuojanti patirtis sutrikdė jo manymą, kad jis „normalus“. Iš to didelio sutrikimo ir pagimdė žmogus rašinėlį. Lyg ir nieko baisaus – popierių gadina, o ne ką nors muša. Ne pirmas, ne paskutinis toks straipsnis, o ir žodžio laisve kiekvienas gali naudotis kaip tinkamas. Tad kur čia bėda?
Iš esmės kaip ir didelės nėra, kol jis savo nuomonės nebando pridengti įspūdingu išsilavinimu – matgi, baigė Kūno kultūros akademiją. Šioji, pasirodo, teikia baisingai platų išsilavinimą biologijos, fiziologijos, filosofijos ir sociologijos srityse. Šitų žinių gal ir užtektų matyti reiškinius ir faktus kažkokiame kontekste (Kūno kultūros akademijos kontekste, matyt). O skaitant straipsnelį, man kyla klausimų dėl krūvos fakto ir logikos klaidų. Tad apie jas visas iš eilės.
Nemanau, kad reikia vargintis ir kalbėti apie tamstos sveikatos bėdas. Tad galime tiesiai eiti prie autoriaus „autoironiškai“ parašytos frazės „Dabar matau, kad man trūksta nuovokos“ (juokaujant dažnai pasakoma tiesa...) Ji kažkokiu mistiniu loginiu ryšiu remiasi į tai, kad autorius nėra nei juodaodis, nei imigrantas, kad jis yra nomalus ir jam nepriklauso jokios išmokos. Matote, juodaodžiai, imigrantai ir tie, kurie gauna kažkokias išmokas, yra nenormalūs.
Po šių pareiškimų, autorius dviprasmiškai užsimena, kad išmano žmogaus fiziologiją ir anatomiją. Ir netgi skiria biologiškai pilnavertį individą nuo nepilnaverčio. Šis laisvas autoriaus žodžių perfrazavimas itin paryškina jo šviesius plaukus. Matote, buvo kadaise tokia sistema, kuri labai lengvai skirstė žmones į biologiškai pilnaverčius bei nepilnaverčius pagal plaukų spalvą. Bet čia, tikriausiai, sutapimas. Tad galime grįžti prie biologijos ir fiziologijos, kuri vėl kažkokiu mistiniu loginiu ryšiu atsiremia į nenorėjimą turėti palikuonių. Tikriausiai pražiopsojau kažkokią eiseną ar kažkokį viešą renginį, kuriame kovojama už „žmogaus teisę neturėti palikuonių“.
Toliau, autorius klausia, kodėl jis turėtų būti užgauliojamas, jei jam neatrodo „kad gamtos dėsniais apibrėžti dalykai (t.y. visa mūsų būtis) gali būti privalomąja tvarka verčiami pasirenkamaisiais, įskaitant lytį arba tiesiog ją neigiant“. Pirmiausia, nemanau, kad autorių kažkas užgaulioja. Greičiausiai, jam tiesiog stengiasi paaiškinti, kad lytis nėra griežta sąvoka. Kaži ar šią abejonę galima vadinti užgauliojimu. Ypač turint omeny tos pačios gamtos variacijas lyties tema. Truputėlis biologijos žinių turėtų padėti suprasti, kad vyriška ar moteriška lytis yra kardinalios sąvokos, o motušė gamta sau leidžia laisvai kurti objektus kad ir kur nors per vidurį.
Manyčiau, gan akivaizdu, kad autoriui problemų kelia įvairovės idėja. Mintis, kad egzistuoja ne tik juoda ir balta, bet ir milijonai pilkos atspalvių. Tad jam ir kyla klausimas apie normalumą. Matote, iš tolesnės šnekos apie vaivorykštes matyti, kad autorius normalumą laiko tuo, ko yra daugiausiai. Pvz., heteroseksualumą. O jei kalbėtume apie kitus normalumo požymius? Pavyzdžiui 175 cm ūgį? 75 kg svorį? Pilkus plaukus? Žydras akis? 1600 litų algą? Dviejų - trijų kambarių butą miegamajame rajone? Vidutiniškus intelektualinius gebėjimus? 10 litrų gryno alkoholio per metus galvai? Ar autorius vis dar yra normalus? Tiesą sakant, nemanau, kad atsirastų nors vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris be problemų tilptų į normalaus piliečio savybių sąrašą. O jei ir tilptų, kaži ar būtų įdomus pašnekovas.
Ponai ir ponios, normalumas yra matematinė sąvoka. Tai reiškia statistinį vidutiniškumą. Tą iliustruoti galime atlikti mintinį eksperimentą, kuris atrodytų visiškai paprastai. Paimkime kokį nors vaikiną vardu Arūnas; tarkime, kad jis uždirba 5000 Lt per mėnesį. Turi du vaikus ir žmoną. Ir paimkime moteriškę, vardu Zosia, kuri dirba stotyje ir uždirba 10000 Lt per mėnesį, turi tris nuolatinius sugulovus ir nė vieno vaiko, bet yra pasidariusi keturis abortus. Sudėkime juos į vieną kambarį ir paskaičiuokime vidutinį normalų to kambario pilietį. Kas gausis? Pusiau moteris/pusiau vyras, 7500 Lt per mėnesį atlyginimas, du abortai, vienas vaikas, pusantro sugulovo ir pusė žmonos, išradingas interpretatorius pridėtų įtarimus užsiimant prostitucija. Akivaizdu, kad šio vidutinio kambario kontekste, Arūnas atrodo nenormalus. Kaip ir ponia Zosia. Žmogus nėra daiktas, kurį būtina pritempti prie vidurkio. Tad ir normalumo sąvoka yra batas, kuriuo nori apauti visus, bet jis netinka nė vienam.
Bėda ne jo svoris, plaukų spalva ar intelektualiniai gebėjimai, o nesuvokimas, kad esi unikalus. Nesuvokdamas šito, negali suvokti, kaip ir kitas žmogus gali būti kitoks ir unikalus. Reikia pripažinti, kad ties šiuo požymiu Šarūnas atrodo visiškai normalus.
Kalbant apie teises. Ir teisę nesižavėti „paradais“ reikėtų priminti, kad tamstai niekas neginčija tos teisės. Apskritai, jei leisite šiurkščiau parašyti, jūs galite žviegti iki užkimimo, kaip jums kažkas nepatinka ir tai bus tik policijos bei decibelų reikalas. Jūs turite teisę sakyti bet ką ir bet kur, kol tai nepradeda pažeidinėti įstatymų. Tai vadinama žodžio laisve. Jūs, pagal savo išmanymą, ja ir naudojatės. Bet akivaizdu, kad jums trūksta išmanymo neneigti šios laisvės kitiems. Lyg to būtų negana, jūs dar drįstate akiškinti, kad jus terorizuoja „tolerastai“. Nors su tuo galima būtų ir sutikti, prašymą suprasti daugiau nei išneša gebėjimai, kai kur gal ir galėtų laikyti terorizmu.
Tad koks buvo Šarūno rašinio tikslas? Su visais pasibėdavojimais dėl kraujospūdžio ir vaivorykštės. Tikriausiai priminti savo egzistenciją ir biologijos „žinias“. Na, galbūt, priversti pasijusti kažką kaltu, kad netelpa į normalumo apibrėžimą. Kas, beje, nemanau, kad pavyko, turint omeny, kokia liaudies nuomonė apie normalius liaudies protinius gebėjimus.
Koks mano rašinio tikslas? Pamankštinti plunksną. O ir šiaip nemėgstu trumparegių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
