Ne kartą keliaujant per Vilnių teko žavėtis inovatyviomis, tikrai naujoviškomis ir net tikriems reklamos grandams gėdos negalėčiančiomis padaryti tautiečių idėjomis. Piliečių pastangos užsidirbti, žinoma, sveikintinos, bet neseniai, keliaujant namo po paskaitų, teko karčiai nusivilti, atrodytų, mus tikrinti turinčios įstaigos veiksmais. „Keleivių kontrolės“ naujasis (o gal jis naujas tik man?) verslo planas nesužavėjo...
Po nelengvos dienos, vos spėjus įlipti į troleibusą, iškart pasižymėjau bilietą ir atsisėdau. Kontrolieriai įlipo jų pamėgtoje Trakų stotelėje. Iš pradžių viskas buvo panašu į paprastą kontrolės reidą (kad tai nėra maloniausia procedūra, turbūt pasakoti nebūtina). Kontrolierius patikrino, ar turiu bilietą ir nuėjo tikrinti kitų. Tik pačiame patikrinimo gale, taip ir nepagavę taip trokštamo „zuikio“, kontrolieriai prisistatė jau dviese ir, nežinia iš kur išsitraukę kontrolinį lapelį (pats principas, jog tikrinama su ant paprasto balto popieriaus lapo išspaustu mėginiu, kurių kontrolieriai, žinoma gali turėti rankose daugybę, yra keistai nepatikrinamas) su komposterio skylių kombinacija, pareiškė, jog bilietas pažymėtas ne šitoje transporto priemonėje (matyt, tokia forma pasirinkta siekiant sukelti įspūdį).
Nė nespėjęs pagalvoti, buvau paprašytas išlipti iš troleibuso, neva kontrolieriai negali „užlaikyti transporto“. Tik išlipęs supratau, kad visi mano šansai įrodyti tiesą išlipus iš troleibuso tapo lygūs nuliui. Vieno iš kontrolierių palydėtas į kontrolierių autobusiuką, buvau dviprasmiškai paklaustas: „Tai ką, rašom protokolą?“. Jau višiškai supratęs, kas čia įvyko, atsakiau: „Be abėjo, rašykit“.
Matyt, kontrolierių nuvyliau ir taip trokštamas kyšio davimas neįvyko. Sutapimas, kad tuo metu autobusiuke buvome tik dviese ir sutapimas, kad tik pradėjus rašyti protokolą, sulipo ir visi ekipažo darbuotojai. Taigi, šįkart naujas „keleivių kontrolės“ verslo planas pavyko tik iš dalies, nes pavargęs studentas nebandė atsipirkti dvidešimčia litų.
Įdomu, ar daug piliečių jau buvo pakliuvę į panašias situacijas. Suprantu, jog nieko įrodyti savo atveju jau nepavyks, bet norėtųsi bent paraginti tautiečius būti budrius. Kartais pamanai, jeigu visi lietuviai taip unikaliai, išradingai dirbtų bent po tris valandas per dieną Lietuvai, o ne tik sau, galbūt daug gražesnėje visuomenėje gyventume...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
