Vakar visa Lietuva matė košmarą, vykusį Garliavoje. To nebūtų buvę, jei geriau už mus visus įstatymus turinti žinoti ir, norisi tikėti, žinanti teisėja Neringa Venckienė būtų elgusis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas doras šalies pilietis.
Dabar gi, kaip sakoma, pats muša, pats rėkia. Nesutinka geranoriškai vaiką paruošti ir perduoti motinai, nevykdo teismo sprendimo - ir tuo pat metu piktinasi, kad sugadintas turtas – išimtos durys, išdaužtas langas. Bet juk ar ne pati ji savo elgesiu ir privertė pareigūnus imtis vykdyti sprendimą trukdančių kliūčių šalinimo veiksmų?
Dabar jau ne tai svarbiausia. Visa dora Lietuva džiaugiasi, kad vaikas galų gale atsidūrė pas motiną. Jokiu būdu niekas motinos pusėn nestotų, jei ji vadinamojoje pedofilijos byloje būtų įtariamoji. Kaip žinia, jokie įtarimai L.Stankūnaitei nebuvo pareikšti, vadinasi, ji neturi jokių apribojimų vaiką auginti ir prižiūrėti. Tai kam laukti, kol baigsis tos bylos išnagrinėjimas? Laukimas šiuo atveju praranda prasmę. Juk tai iš esmės nieko nepakeistų, nes, kaip minėta, Laimutė toje byloje – ne įtariamoji, o liudininkė, todėl teismas jos kaltumo klausimo net nesiims nagrinėti.
Kartu noriu atkreipti dėmesį į dar vieną, mano nuomone, svarbų dalyką. Kodėl iki šiol, taip pat ir vaiką grąžinus motinai, teisėja Neringa Venckienė dangstosi išskirtinėmis privilegijomis, nors Lietuvoje, kaip deklaruojama, prieš įstatymą visi piliečiai yra lygūs.
Štai vakar, tai yra netrukus po vaiko perdavimo motinai, ponia N.Venckienė aktyviai lakstė po savo namų kiemą ir svaidėsi prakeiksmais, o po pusvalandžio Kauno apygardos teismo atsakingiems darbuotojams pranešė pasiėmusi nedarbingumo lapelį. Iš tiesų, maža kas gali nutikti žmogui po tokių įvykių. Bet tokiu atveju ji turėjo gulėti lovoje ar bent nekelti kojos iš namų, nebloginti savo sveikatos būklės, tačiau išvyko į Vilnių ir lakstė iš vienos televizijos studijos į kitą, dalindama interviu! Kaip gali teisėja sirgti ir tuo pat metu lyg niekur nieko politikuoti? Kodėl Kauno apygardos teismas ir „Sodra“, kurie yra išlaikomi visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais, turi šiai poniai mokėti ligos, tai yra laikino nedarbingumo, pašalpas, jei ji mus visus įžūliai apgaudinėja? Tvirtina, kad serga, o iš tiesų – nieko panašaus?
Teko girdėti, kad už tą dieną poniai N.Venckienei jos darbdavys gali nesumokėti ligos pašalpos (kaip žinia, už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys – ne „Sodra“), o jei ji ir toliau turės nedarbingumo pažymėjimą, už režimo pažeidimus pašalpos gali nemokėti ir „Sodra“. Regis, teisingumas nugali. Tačiau ar įsivaizduojate situaciją, kad, nusprendę neiti į darbą, o pasitvarkyti asmeninius reikalus, pranešate darbdaviui, jog sergate, gaunate iš šeimos gydytojo nedarbingumo pažymą, ir tuo pat metu lakstote tvarkydami savo reikalus? Niekas to nesuuos – viskas taip ir lieka, o jei jūsų sukčiavimas paaiškėja, jūs nusispjaunate ir pareiškiate, kad tegu nemoka už tas dienas nei darbdavys, nei „Sodra“?
Bet juk tai – akivaizdi pravaikšta, už kurią bet kuris darbuotojas būtų tuojau atleistas iš darbo. O N.Venckienei galima daryti pravaikštas ir likti nenubaustai? Juk bylos, kurias ši ponia nagrinėja, numatomos iš anksto, vadinasi, per jos užgaidas gali būti nukeltas nagrinėjimas, tyrimas – užvilkintas! Būtų labai įdomu išgirsti iš N.Venckienės kolegų, tos pačios kolegijos narių, kiek kartų dėl šios priežasties – kad ponia N. Venckienė nepasirodė darbe – teko nukelti bylų nagrinėjimą.
Vis dėlto labai norisi tikėti, kad ponios N. Venckienės savivalei pagaliau bus padarytas galas. Ji kaip niekas kitas privalo pagaliau suprasti, kad įstatymai visiems šalies piliečiams yra lygūs. Ir elgtis sąžiningai. Teisėjų bendrijai tokia teisėja – deguto šaukštas medaus statinėje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
