Šiame įdomiame dokumente, tarp kitų, yra ir tokie duomenys: „Neįdarbinimo priežastis (apibraukti reikalingą kodą): 30 – Pasirinktas kitas kandidatas; 31 – Neatvyko nustatytu laiku; 32 – Atsisakė siūlomo darbo; 33 – Pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje“. Dokumentą užpildo darbdavys, pas kurį buvo atsiųstas bedarbis. Nuo šios vietos sąvoką „bedarbis“ naudosiu tik su kabutėmis. Ir štai kodėl.
„Bedarbių“ atėjo keliolika. Įvairaus amžiaus. Du atlingavo girti. Jų veidai demonstravo itin aukštą kvalifikaciją ragaujant tam tikrus skysčius. Dar vienas pareiškė nežinąs ko atėjęs. „Birža atsiuntė“. Ko? - klausiu. „E, nežinau. Kartais liepia eiti per įmones. Parašo reikia“. Kabinetas tuo tarpu prisipildė sodraus pagirių tvaiko. Puiku. Trisdešimtas kodas. Kiti buvo normalūs, net malonūs ir mandagūs vyriškiai. Dalis jų atvažiavo neblogomis mašinėlėmis, įkandamomis stabiliai dirbantiems verslininkams.
Štai tie, normalieji, suteikė vilčių, kad mūsų kolektyvą netrukus papildys energingi, darbo ištroškę darbuotojai. Bet šios viltys ėmė tirpti kaip sniegas vos pabendravus su pirmaisiais „bedarbiais“.
Pirmasis kandidatas, kuriam pareiškiau, kad priimame, išbalo. Atgavęs amą ėmė lementi, kad jis niekaip negalįs įsidarbinti, nes iki lapkričio turįs pabaigti „du objektus“. Prašė trisdešimto kodo. Kitas sakė turįs darbo iki kaklo ir nė nemanąs įsidarbinti. Dar kitas pareiškė, kad jei bus prieš jo norą įdarbintas, jis elgsis taip, kad jį atleisime pačią pirmą dieną. Vienas aiškino negalintis dirbti, nes „turi daug visokių reikalų“. Kitas prižiūri žmoną, kuri neseniai pagimdė, o ir sodyboje darbo netrūksta. Vienas apeliavo į mano sąžinę ir gailestingumą. Kitas tiesiai pareiškė, kad „biržoje stovi“ tik dėl pašalpos ir lengvatų. Dar vienas pasakojo, kad oficialiai niekada nesidarbins. Jis „biržoje stovėjo“ net dirbdamas Airijoje. Kaip tai? Ogi paprastai. Tereikia „savo inspektorei“ atiduoti dalį pašalpos ir t.t. Visi maldavo trisdešimto kodo. Na, nors trisdešimt trečio.
Paskambinau į biržą girdint eiliniam „bedarbiui“, klausiau kurį kodą suteikti atsisakančiam darbo. Patarė nerašyti nieko. Dar po kelių pokalbių su „bedarbiais“ vėl paskambinau ir paprašiau daugiau jų mums nesiųsti.
Bandžiau diskutuoti tema „mes mokame mokesčius, o jūs parazituojate mūsų sąskaita“. Iki sąžinės neprisibeldžiau, bet akivaizdžiai sunervinau. Kai pasiūliau tik trisdešimt antrą kodą, vienas kandidatas sviedė „Rekomendaciją“ ir bambėdamas išėjo.
Skaitau dokumentą. Rekomendacija įsidarbinti Nr. 20. Išduota 2010-08-12, 14:10. Išdavė: vyriausiasis specialistas V. P. Darbo birža rekomenduoja įdarbinti apdailininku.
Iš viso būrio pavyko prikalbinti tik patį jauniausią, patirties neturintį ir nieko nemokantį jaunuolį. Doras ir atviras žvilgsnis. Naivios, skaitymo ir mokslo nevargintos akys. Bet eilę sąlygų sugebėjo iškelti. Pažadėjo po pietų atnešti reikalingus dokumentus, o nuo rytojaus eiti į darbą. Taip ir nepasirodė. Tiesa, po kelių dienų atėjo.
Skelbiama, kad Lietuvoje bedarbių skaičius senai perkopė 300 tūkstančių. Oficialių gal tiek ir yra. O tikrų? Bent jau tarp kandidatų į statybininkus, manau, bedarbių yra kokie 5 proc. Piktybiškai parazituojančių biržoje „bedarbių“ gal 95 proc. O gal tik 90 proc. Nedidelė dalis - „mėlynieji“ alkoholikai ir profesionalūs bedarbiai – tinginiai, kurie nuolatinio darbo nedirbs niekada ir nė už ką.
Dabar keletas retorinių klausimėlių. Kokią funkciją atlieka Lietuvos darbo birža? Kiekvienas gali pasiskaityti norminius aktus, reglamentuojančius šios įstaigos veiklą. Arba reformų Genijaus D. Jankausko pasirašytas rašliavas. Lietuvos darbo biržos funkcijų tokia daugybė, kad, rodos, tik jos dėka dar šiaip taip laikosi Lietuvos gyvastis.
Kam realiai naudinga Lietuvos darbo birža? Kad suteiktų atlyginimą pulkams valdininkų? Kad išleistų šimtus milijonų jų būstinių statybai ir išlaikymui? O gal, kad oficialiais bedarbiais paverstų šimtus tūkstančių piliečių, kurie dirba išsijuosę, bet sėdi mums ant sprando?
Argi tai kam įdomu? Juk ne iš Lietuvos darbo biržos klerkų mokesčių jie išlaikomi. O verslas padejuos ir toliau vilks šios įstaigos armijos ir „bedarbių“ naštą.
Ponai, sėdintys Lietuvos darbo biržoje. Gal pajudinkit užpakalius ir padarykite nors vieną gerą darbą: bent jau atsijokite tikrus nuo apsimetėlių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!