Bet šis apibūdinimas daugeliu atveju yra visiškai teisingas! Kodėl? Visų pirma, Lietuva pirmauja ES pagal išsilavinusių žmonių skaičių, bet gyvename ir uždirbame tikrai ne geriau už kokius vokiečius. Tai reiškia, kad aukštojo mokslo diplomas mūsų šalyje yra nuvertėjęs, t.y. jį turi per daug žmonių, kad jis būtų laikomas kažkokiu stebuklu.
Neseniai teko vartyti tokią knygelę, kuri atsako į abiturientus kankinantį klausimą „kur stoti“. Kiek ten daug universitetų! Kai kurių net girdėjusi nesu. Atrodo, tik rinkis, rinkis. Mokykis, o gal studentauk, gauk diplomą, o vėliau verk, kad negali susirasti darbo. Nes gi, bet koks netinka. Tu juk turi AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMĄ. Neseniai skaičiau vienos merginos pasisakymą, kad ji „nedirbs kasininke už minimumą, nes turi aukštojo mokslo diplomą“. Jos pasisakyme suskaičiavau 10 gramatinių klaidų. Kilo noras paklausti: o koks universitetas tokiai beraštei diplomą davė?! Į klausimą turbūt galima atsakyti dviem būdais: arba toks, kuriam nusispjauti, kad jo studentai perka baigiamuosius darbus, arba toks, kuriam nusispjauti, kad baigiamajame darbe kas antrame žodyje galima aptikti po dvi klaidas...
Didžiausią šypseną sukėlė vieno universiteto, pagarsėjusio neįsivaizduojamas studentų srautais reklama, kad 99 proc. šio universiteto absolventų susiranda darbą. Savaime aišku, nepatikslinama, kokį darbą. Nesvarbu. Tačiau isterinį juoką sukėlė šio universiteto skaičiavimo „metodika“, pagal kurią ir nuspręsta, kad vos 1 proc. jo absolventų neranda darbo. Ogi štai gi: paskaičiavo, kiek jo absolventų yra užsiregistravę Darbo biržoje. Įsivaizduojate!!!!!!!! Vos vienas vienintėlis procentas. Sakyčiau, kad su universiteto diplomu turėtų be jokių „parkių“ išduoti garantiją, kad absolventas susiras darbą... Ai, tiesa, pamiršo, kad ne visi bedarbiai registruojasi Darbo biržoje, dar visai nemažai susikrovę lagaminus gyvena sau užsienyje, na... bet kam tai rūpi?
Apskritai kalbant, Lietuvoje nervina du dalykai: vienas yra tas, kad prikepta įvairių „universitetų“, kuriems iki tikrų universitetų dar toli. Bet kam tai rūpi? Visi turi galimybę mokytis, kaip smagu; antras dalykas - tas nesveikas požiūris, kad žmogus, ką tik baigęs mokyklą, BŪTINAI turi stoti į aukštąją mokyklą ir siekti diplomo. Šiaip, visai nesvarbu, ką jis studijuos, svarbiausia, kad studijuos. Na ir įstoja visi į vadybas. Kokiame antrame kurse supranta, kad norėjo būti dalininkais. Bet kam tai rūpi? Užtat giminėm galima bus pasigirti.
Na, o kad darbdaviai sako, kad jiems aukštasis išsilavinimas nesvarbus - truputėlį melas. Taip, jie žmogų priima tikrai ne dėl diplomų skaičiaus ar prestižinės (kas apskritai tai yra?) specialybės, tačiau vis tiek darbo skelbime, prie reikalavimų, išdidžiai įrašo „aukštojo mokslo diplomas“... O gal čia tikrai dėl to, kad Lietuvoje to „popieriuko“ neturi tik lūzeriai? Hm...
Apskritai tiems, kas įsitikinęs, kad valdžia (ar kas nors kitas) jam turi užtikrinti darbo vietą, nes jis turi aukštojo mokslo diplomą, to diplomo neturėjo gauti. Nes yra idiotas.
Jeigu rimtai - gaila vaikų. Kurie stoja ir tikisi, kad pabaigus jiems darbo vieta bus garantuota. Nė velnio, vaikeli. Kelią pro darbo rinkos brūzgynus turėsi prasiskinti pats. O jeigu būsi bukagalvis, jokie giminės ar draugai tau nepadės. Juolab aukštojo mokslo diplomas. Nebent jau gimęs dovanų gavai grožio saloną ar kokį kitą verslą...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!