Tačiau kodėl iš tautiečio dažniau išgirsi „kalta valdžia“ (arba dar populiariau - „kaltas Kubilius“), o ne „Lietuvoje gyventi gera“?
Rizikuoju piktų komentatorių būti apšaukta nieko nesuprantančia „buože“, kuriai viskas gyvenime buvo patiekta ant lėkštutės. Deja, o gal ir ačiū Dievui, viską, ką turiu, pasiekiau pati. Kodėl? Manau dėl to, kad visada pasiklioviau savo jėgomis ir visada žinojau: viskas mano rankose. Kas iš to, kad dėl visų savo gyvenimo bėdų kaltinsiu valdžią? Ar tai man padės ko nors pasiekti? Tikrai ne. Tik sėdėsiu rankas sudėjusi ir niurzgėsiu, kaip gi sunku man gyventi. Nė piršto nepajudindama tam, kad man gyventi būtų geriau. Manau, mes esame niurzgų tauta. Tokių, kurie a priori yra nusiteikę pesimistiškai, net nepabandę ko nors padaryti.
Kai draugų kompanijoje pradedame kalbėti apie politiką, žinau, kad būtinai susipyksime. Susipyksime dėl to, kad vis tiek atsiras bent vienas, kuris rėks, kad dėl visko kalta valdžia. Bet kai jam pasiūloma pačiam eiti į valdžią, jis a priori ŽINO (taip, jis ne mano, o būtent ŽINO), kad tai - neįmanoma. Prieš penkias minutes pasakojęs, kaip jam pavyko išsisukti nuo baudos davus policininkui kyšį, po dešimties minučių jis rėks, kad Lietuvoje korupcija klesti „ant kiekvieno kampo“. Ir savęs jis dėl to jokiu būdu nekaltins. Juk kalti visi aplinkui, tik ne jis!
Jam lengviau kaltinti verslininkus, politikus ir visus kitus, kad tie, tautos parazitai, pasistatė sau rūmus, važinėja prabangiais automobiliais, o jis, vargšelis, viso to neturi. O kas kaltas? Be abejo, visi. Tik ne jis.
Rėkdamas, kad šioje valstybėje mokesčius moka tik durniai, po penkių minučių jis jau kalba apie tai, kad ši valstybė yra ubagynas, o valdžia tokia netikusi, kad net biudžeto nesurenka. O ką? Gi ne jis kaltas. Kalta valdžia. Tegul moka turtuoliai. Nes jis gi nesinaudoja niekuo, ką teikia valstybė - ir naktį degantys miesto žibintai jam nereikalingi, ir kelio remontas jam nereikalingas, ir nieko jam nereikia. Nes jis apskritai gyvenime nieko padaryti negali. Viską valdo kiti, o jis yra aplinkybių auka. Jis nekaltas...
Tikrai neteigsiu, kad mūsų valdžia yra kaip iš pasakos. Ir neteigsiu, kad nėra žmonių, kurie iš tiesų labai stengėsi, bet jiems dėl vienos ar kitos priežasties nepasisekė. Nesakysiu ir to, kad mūsų šalyje nėra korupcijos ar neteisybės. Deja, yra. Iš tiesų, kartais, pasiklausius apie valdininkų keliones ar milijonines kompensacijas, taip ir norisi spjauti į viską ir iškeliauti ieškoti „normalios“ valstybės. Bet kitą akimirką suvoki, kad ta „normali valstybė“ prasideda nuo tavęs. Neduok kyšio, pranešk apie korupciją, bandyk pats patekti valdžion - iš savo patirties sakau: kai pradedi nuo savęs, pati valstybė tampa geresnė ir jaukesnė.
Žinau tik viena - jeigu ir toliau sėdėsime ir niurzgėsime, kad dėl mūsų nesėkmių gyvenime kalti visi, tik ne mes patys, - nieko nebus. Nesuprasdami, kad tik mes patys turime kažko siekti, kažkuo pasirūpinti, ir jeigu mums nepavyksta - reikia keltis ir eiti pirmyn, o ne skųstis, - niekada nieko nepasieksime. Tik būsime tas niurzga lietuvis, sėdintis prie televizoriaus, ir progai pasitaikius kartojantis „dėl mano suknisto gyvenimo kaltas Kubilius (čia tiks ir bet kurio kito Lietuvos premjero pavardė - aut. past.)“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!