Klausdamas apie skonį, pretenduoju likti nesuprastas dėl suprantamų priežasčių. Juk kiekvienas savaip skonį interpretuojame ir vertiname. Vis tik, Lietuvos verslininkų jau gerą dešimtmetį intensyviai lietuviams diegiama kavos kultūra užsiaugino ištikimų kavos gerbėjų armiją, o su kavos gerbėjų paklausa ir specializuotų kavos parduotuvių ir kavinių daugiau nei degalinių atsirado, suprask, tai turi tapti įpročiu „neužsipilsi – nevažiuosi“.
Užsukame į vieną, užsukame į kitą, užsukame į dešimtą „degalinę“. Kartais tinklinę, kartais specializuotą, kartais su baltomis staltiesėmis Vilniaus senamiestyje. Vienose iš jų barmenas pasigirs brangiu itališku kavos aparatu, kitur kitaip kelia vertę ir nuteikinėja skonio malonumui „mūsų kava tiekiama išskirtinai tik mums, kitur tokios negausite“. Dar kitoms kavinėms reklamos nereikia, nes mūsų paaugliams jau įdiegė amerikietiškąją kavos (su sirupu) gėrimo ir riogsojimo su kompiuteriu kavinėje įprotį. Už įpročius patenkinimą prašoma po 8 ir daugiau litų už kavos kibirėlį. Džiaugiuosi už sumanius ir sėkmingus verslininkus.
Dabar net benzino kolonėlės nebe degalus, bet savo pilstomas kavas reklamuoja. „Mūsų kava nustebintų net tikrus italus“, skelbia vienos degalinės lauko reklamos. Ir, manau, jie yra teisūs. Nesu kaprizingas rubuilis virtuvių kritikas, bet atleiskite, neretai lietuviškoji espresso yra tiesiog karštas tamsus kompotas, o kava su užpurkšta plakta grietinėle iš prekybos centro pateikiama kaip cappuccino. Jos nepaskanins nei „iščiustytas“ kavinės interjeras, imituojantis namų jaukumą, nei kavos aparatas, kainavęs „labai daug“, nei prieš tai patiektas puikus ant grotelių keptas steikas. Jei nėra kavos skonio, tai nėra.
Taip, mes turime daug specializuotų kavos parduotuvių, kuriose galime įsigyti nemaltos kavos. Tokiose kavos kioskuose dar daugiau įmantrių ir egzotiškų pavadinimų „Iš Afrikos“, „Argentinietiška“, „Karamelės“, „Braškių“ skonio ar dar kokiame aromatiniame chemikale išmirkyta kava, bet ir tai ne ta kava.
Deja, bet kurioje Romos knaipėje prie stovimų staliukų mums padarys tirštą, tikrą ir skanią kavą už 2 eurus. Be jokių sirupų ar dribtinų kvapų, o tiesiog, tirštą skanią kavą, į kurią panašios nepavyksta rasti Lietuvoje. Tokia mano kavos ne eksperto subjektyvi nuomonė. Jei sutiksite su manimi, kad čia ne mano skonio receptoriai kalti, o iš tiesų nelabai lietuviams sekasi padaryti kavą, lauksiu jūsų komentarų, iš kur tokie skirtumai atsiranda?
- Lietuvoje kavą importuoja keli stambesni importuotojai, todėl nėra pasirinkimo?
- Lietuvių verslininkų noras turėti dideles pelno maržas, todėl neapsimoka importuoti kokybiškos kavos?
- Lietuviai nėra išrankūs kavai. Kokia geriama tokia ir importuojama.
- Lietuviai nemoka pagaminti geros kavos, kaip ir italai cepelinų.
P.S. O gal žinote gerą kavinę Lietuvoje, kur, jūsų manymu, skanią kavą padaro?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!