Svečiuodamasis kituose Lietuvos miestuose, plačiajame pasaulyje, visuomet išdidžiai tariu Klaipėdos vardą ir didžiuojuosi esąs klaipėdietis. Savo pasakojimais priverčiu pamilti ją ir sukelti pavydą kone visiems, kurie čia negyvena ar net nėra buvę.

Tačiau pastaruoju metu pradedu suvokti tai, jog mano pasakojimai tolsta nuo realybės, tolsta nuo viso to su kuo aš užaugau ir kokią Klaipėda buvau įpratęs ir noriu matyti. Tikiu, kad šis jausmas lydi nemažą dalį klaipėdiečių.

Nepaisant pasaulį, o kartu ir Lietuvą aplankiusios sunkmečio situacijos, kuri perdėliojo visas figūrėles valstybių šachmatų lentose, tikiu, kad Lietuva yra pajėgi išlipti iš gilios duobės.

Mes sugebėjome susitaikyti su, mano nuomone, daugybe klaidingų sprendimų, daromų lietuvių atstovų valdžioje. Mes sugebėjome ir vis dar sugebame išgyventi ir išlaikyti savas šeimas su daugkart mažesnėmis pajamomis ir panašiomis įvairių produktų ir paslaugų kainomis lyginant su išsivysčiusiomis kitomis pasaulio valstybėmis, tačiau man jau darosi skaudu žiūrėti į kai kurias diegiamas naujoves Lietuvoje, o ypač Klaipėdoje.

Paskutinysis mano matytas planuojamas pokytis Klaipėdoje, mane suglumino visiškai. Kalbu apie “Klaipėdos miesto maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepcijos projektą“.

Tai tikrai ne pirmasis nepasitenkinimo vertas projektas, tačiau šįkart aš nusprendžiau išsakyti savo nuoskaudą. Tikiu, kad dauguma iš Jūsų šito net neskaitysite, tačiau atidžiai pažvelkite į šį projektą, palikę nuošalyje visus asmeniškumus, draugų bei pažįstamų interesus. Objektyviai įvertinkite Jums pateiktus argumentus bei nurodytus siekiamus rezultatus.

Ko mes siekiame Klaipėdoje? Jaukų, žalią ir patogų kiekvienam gyventojui miestą pakeisti valdžios institucijų interesus tenkinančia ferma, kur ir toliau būtų melžiamas kiekvienas pilietis?

Argi mūsų siekis turėtų būti didinti monopolizaciją mažame mieste? Skirstyti Klaipėdą zonomis ir diegti didžiausias sistemas lyg tai būtų milijoninis miestas, o ne ta jauki jauki vieta, kurią visi vadiname Klaipėda?

Manau turėtume atsimerkti ir į viską pažvelgti plačiai. Daug kartų bandyta išguiti maršrutinius taksi iš Klaipėdos kasdienybės ir visiškai perleisti šių paslaugų teikimą autobusų paslaugas teikiančioms bendrovėms ar įmonėms.

Kas slypi po šiais žodžiais? Visuomenę pasiekia informacija, jog siekiama išsaugoti darbo vietas, didinti jų kiekį, tačiau kiekvienas iš mūsų, atidžiau pažvelgę, galime matyti, jog įdiegus naująją sistemą be darbo liks kone visi asmenys, šiuo metų teikiantys maršrutinio taksi paslaugas.

Nesugebant konkuruoti ir padengti paslaugų kaštų taps nuostolinga teikti šias paslaugas ir privatūs asmenys privalės pasitraukti iš šios sunkios ir varginančios kovos dėl gyventojų patogumo ir jų interesų. Kur dingsta laisvos rinkos koncepcija, kurią taip buvo stengiamasi diegti?

Šiuo metu, kai ypač svarbus valstybės išgyvenimo klausimas, tokių klaidų daryti jau nebegalime. Krizės situacijos nualinta Klaipėda nėra pajėgi atlaikyti dar vienos darbo vietų mažėjimo bangos. Gal pagaliau nustokime siųsti Lietuvą į pražūtį?

Pradėkime tai daryti nuo savęs! Leiskime Lietuvai ir ypač Klaipėdai kvėpuoti! Nepamirškime to miesto, kuriuo taip džiaugiamės ir didžiuojamės. Mes privalome grąžinti Klaipėdai tą šilumą ir šviesą, dėl kurios mes vis dar esame čia. Rodykime pasauliui, kad mes esame kitokie, kad norime ir galime padaryti Klaipėdą tokią, į kurią norėtų grįžti visi, svetur išvykę klaipėdiečiai, kurią noriai lankytų turistai, kurie grįžę namo, dar ilgai apie Mus kalbėtų.

Tikiu, kad neliksite abejingi ir imsitės priemonių, kad Klaipėda kažkada ir vėl būtų tokia, apie kokią mes svajojame.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!