Aš – eilinis lietuvis, kiekvieną rytą besikeliantis į darbą, kiekvieną vakarą po jo, uždirbęs keturženklę mėnesinę algą, prasukdamas pro parduotuvę, einantis namo, pramogaujantis ir užsiimantis vienokia ar kitokia veikla. Deja, be aukštojo išsilavinimo - vietoj jo įsigijimo išnaudojau laiką darbui ir savęs išlaikymui.
Kitaip nei daugelis – neskaitau laikraščių, nebežiūriu televizoriaus, naudojuosi tik internetu. Retkarčiais paskaitau straipsnius, retkarčiais video reportažus, retkarčiais – juodai baltą tikrų patriotų ir emigrantų karą – kas laimingesnis. Kaip ir dauguma lietuvių – piratauju, laiko praleidimui, nes mano kišenė nėra tokia pilna, kad galėčiau leisti sau išlaidauti originaliems muzikiniams įrašams ar DVD vienkartinei peržiūrai, tobulėjimo programoms, žaidimams. Bet ne apie piratavimą aš norėjau išsiliet, o apie „gerą ir prabangų lietuvišką gyvenimą“.
Palyginus, gerai apmokamas darbas, laiku, alga mokama oficialiai, gaunu man priklausančias atostogas, tik... Kad ir kaip bebūtų – santaupoms nelabai ir lieka. Dauguma Jūsų tuoj komentuos – nemoku taupyt. Deja, Jūs teisūs – gyvenu šiandien ir leidžiu sau porą kartų per savaitę pasigriebti draugę ir nueiti į kavinę vakarienei, pasidaryti namie kažkokio išskirtinesnio maisto nei blynai, makaronai, sriubos ar kotletai. Bet būtent todėl ir nemoku, nes... Koks gyvenimas apsiribojus
save iš visų pusių – jokių kavinių, kinoteatrų, jokių pramogų, kurios kainuoja pinigus? Bet kiek iš Jūsų pagalvojo, ar aš sutaupau net ir neskirdamas didelio dėmesio taupymui?
Štai ir ši pasaka ir įsibėgėja. Jau kurį laiką mano draugas važinėja į Vokietiją apsipirkinėti – higienai, buičiai, maisto produktų – visko, ko tik širdis geidžia. Tuo pačiu ir sutaupant, ir gaunant geresnę kokybę. Kartą jis pasiėmė lietuviškam apsipirkimui ir mane kartu. Tai kelių dienų kelionė, kuri galutinai privertė susimąstyti apie mano patriotiškumą ir pakeist savo gyvenimą. Tai dienai neturėjau santaupų, bet pasinaudojau lanksčia banko kortele ir per kelias minutes gavau 700 Lt paskolą su 17 proc. metinėm palūkanom. Juokinga? Paskola apsipirkimui?
Atomazga vėliau, jei dar turėsit kantrybės skaityti.
Kelionė prasidėjo. Lietuva, prasta kava Lietuvos degalinėse, mokami Lenkijos keliai, 16 valandų kelio, važiuojant taupiausiu režimu, kelios miego valandos paryčiais prie prekybos centro Berlyno pakrašty. Čia prisijungia ką tik iš atostogų Maldyvuose grįžęs, 9 metus Vokietijoje gyvenantis lietuvis, dabar jau jis turi Vokietijos pilietybę, šeimą, namus.
Papasakoja apie savo darbą, išlaidas, galingą automobilį ir paaiškina kainų skirtumą, visiems žinomą, tik retai kam suvokiamą. Tarkim, jie uždirba 1 500 eurų per mėnesį ir tai yra lygu mūsų 1 500 Lt lietuviškos algos. Lyginkim šituos skaičius santykiu 1:1 ir žvalgykimės – prekybos centras atsidaro!
8:00 ir prekybos centro durys atsidaro. Pagriebus didžiulį krepšį stumiam jį link lentynų pagal sąrašą – kaimynui reikia 2 pakuočių po 5 kg skalbimo miltelių po 8 eurus, trys dėžutės gabalinio muilo, kurio kaina 0,3 eurų už vienetą, 24 litriniai buteliai minkštiklio po 1,8 euro, pakuotė drėgnų servetėlių ir čia viskas – kitam prekybos centre pirksim kitas prekes – ten jos pigesnės.
Kitam centre perkam žinomų gamintojų dušo želes, šampūnus, dezodorantus, tualetinius vandenis, skutimosi putas. Jų kainos neviršija 2 eurų. Kremai, plaukų lakai po 2-3 eurus. Kai pas mus analogiškos prekės kainuoja 10 ir daugiau litų. Skubam greitų pietų, nes jau pusdienį rankiojam prekes pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Sotūs pietūs kinų restorane – 4 eurai. Skubam į kitą parduotuvę – keletas butelių alkoholinių gėrimų, keli pakeliai skanios kavos, kurios kaina 3-4 eurų už 0,5kg, arbatos, prieskonių po 0,2 eurus. Išleidau savo turėtų 200 eurų. Pasiskolinau dar tiek pat.
Grįžęs į Lietuvą pardaviau prekes, kurios buvo rezervuotos iš anksto su antkainiu, bet pigiau nei mūsų parduotuvėse. Artimiausiom dienom grąžinau skolą bankui ir mėgavaus keturių dienų shoping‘o kelionės kadrais, gerdamas vokišką alų ir valgydamas vokišką užkandą prie jo.
Dauguma dabar galvoja, kuo čia dėtas lietuviškas gyvenimas? Nagi jau parašiau vokiškas kainas. Perskaičiuokim viską lietuviškai - vieno buitinio apsipirkimo sumą, kai gaunam, tarkim, 1 500 Lt algos, nueinam į parduotuvę ir nusiperkam 5 kg žinomo gamintojo skalbimo miltelių už 8 Lt, minkštiklio už 1,8 Lt, kvapnaus ir gero muilo gabaliuką už 0,3 Lt, garsaus pavadinimo dezodorantų po 1,5 Lt ir šampūno nuo pleiskanų už 2 Lt.
Indų ploviklio litrą už 2 Lt, viryklės valiklį už 2Lt, šluosčių pakuotę už 1,5 Lt. Vaikui nuperkam ledų už 0,4 Lt ir šokoladuką už 0,2 Lt. Greitai ir sočiai papietaujam už 4 Lt pas kiniečius, nusiperkam pakeliui link automobilio naujo filmo DVD už 12 Lt, žmonai – jos mėgstamų kvepaliukų už 20 Lt, sėdam į automobilį, kurio litras kuro kainuoja 1,5 Lt ir važiuojam namo sudėliot į vonios lentyną, tarkim, bent jau porai savaičių, išleidę apie 70 Lt.
Sriūbtelkim natūralios kavos, 4 Lt/0,5kg, pergalvokim dar kartą apie savaitgalio shoping‘ą. Reikia naujo bliuzono, firminis kainuos apie 30-40 Lt, kokybiškų sportbačių bėgimui, jie kainuos apie 40-50 Lt.
Ir kas man pasakys, kad Lietuvoj gyvenam gerai, o ne egzistuojam ar tiesiog išgyvenam taupydami šildymo sezonui, atostogoms kaime ar tiesiog naujam televizoriui, kuriam turbūt dauguma imtų lizingą. Valstybė, kurios gyventojų alga pakeliama kas keletą metų tik tiek, kad nusipirkt galima per mėnesį 1,5 kg sūrio daugiau, tačiau tuo pačiu, per tą patį laiką privalom įsipilt keliais litrais mažiau kuro, suvalgyt kilogramu mažiau mėsos, atsisakyt vitaminų, o kai kuriais atvejais ir vaistų.
O tuo tarpu aš paskaitinėsiu patriotų, tikrų lietuvių, Europos nemačiusių, nesubrendėlių mane pašiepiančių komentarų vienam lange, kiekvienas turit teisę išreikšt savo nuomonę, ir tyliai, neskubėdamas paieškosiu normalaus ir protingo darbo už protingą atlyginimą užsieny kitam lange.
Aš – lietuvis - nebijau darbo ir nesijaučiu pažemintas dirbdamas kitataučiams... Linkiu kiekvienam iš Jūsų sėkmės pasiliekant tėvynėj (taip taip – aš parašiau iš mažosios)! Didžiuokitės – Jūs – lietuviai! Tėvynė Jus myli! Vienybėj Jūsų stiprybė!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
