Pagal visuotinės dotacijos priemonę vienam dvejų – ketverių metų trukmės mokslinių tyrimų projektui, kurį įgyvendina atskiras mokslininkas arba mokslininkų grupė, bus skiriama nuo 200 tūkst. iki 1,6 mln. litų. Bendra Visuotinės dotacijos suma yra 120 234 tūkst. litų. Pirmuoju kvietimu numatyta paskirstyti 40 mln. litų. Ir taip pat teigiama, kad projektų atranka ir vertinimas truks neilgiau kaip trys mėnesiai.
Tikrai viliojančia perspektyva nutarė pasinaudoti virš 170 Lietuvos ir užsienio mokslininkų – kelios savaitės įtempto projektų rašymo, tris mėnesiai kankinančios nežinios ir galiausiai birželio 1 dieną paskelbtas laimėtojų sąrašas. Patvirtinti 52 projektai, finansuojami iš Europos socialinio fondo ir valstybės lėšų.
Laimingai atrinkti mokslininkai pradėjo pildyti reikiamus dokumentus, derinti projektų biudžetus. Visą tai atėmė gana daug brangaus laiko, reikalavo specialių įgūdžių, bet viskas įgyvendinama vardan viso gyvenimo tikslo: vykdyti konkurencingus mokslinius darbus!
Staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus - atšaukti 4 jaunųjų mokslininkų projektai (DELFI buvo išspausdintas vieno iš jų – dr. P. Grivicko atviras laiškas). Mat Lietuvos Mokslo taryba nepagrįstai pritaikė keliems jauniesiems mokslininkams nenumatytus prioriteto kriterijus.
Taigi skelbiamas dar vienas „laimėtojų“ sąrašas, šį kartą jame figūruoja 47 projektai (keturis projektus pašalino iš sąrašo, dar vienas iš „laimėjusių“ pareiškėjų staiga mirė). Taigi 47 „aukšto tarptautinio lygio mokslininkams“ buvo pareikšta, kad dėl procedūrinių keitimų sutarčių pasirašymas atidedamas iki rugpjūčio pabaigos. Laukėme... Taip pasibaigė vasara...
Rugpjūčio pabaigoje atskriejo dar viena viltį nešanti žinia: LMT prašė pateikti institucijos vadovo pasirašyta sutikimą vykdyti projektą. Sutikimai pateikti. Laukėme toliau. Dar po kelių savaičių tylos ir nereagavimo į elektroninius paklausimus, atskrieja lakoniška žinia „Paraiškų vertinimo terminas pratęsiamas iki rugsėjo 17 d.“ Skamba jau mažiausiai keistai: juk vertinimas buvo baigtas birželio pradžioje!
Laukiame... Minėtą rugsėjo 17 d. gauname pastabas projekto biudžetams. Duota savaitė laiko pagrįsti kiekvieną sumą, kiekvieną komandiruotę... Vargsta visi, kas su tuo susijęs, išgalvojamos įvairios kainų skaičiavimo metodikos, atliekama tiekėjų apklausa raštu ir žodžiu... Dauguma įveikė šiuos absurdiškus reikalavimus... Po kelių dienų vėl sužibo viltis - turime pristatyti institucijos vadovo pasirašytus sutikimus vykdyti projektus...
Ir vėl laukiame... Jau spalio pabaiga... Dar ne vienas projektas neprasidėjo... Lietuvos mokslo taryba nustojo jau ne taip geranoriškai bendrauja su pareiškėjais ir nieko nekomentuoja. Finansų ministerija atidžiai atlieka visų paraiškų auditą. Jauni, darbingi žmonės, grupių nariai laukia įdarbinimo ir kaskart klausiamai žiūri į projekto vadovą: „kada?“. Projektų vadovai tyli.
Nes ką gali pasakyti „aukšto tarptautinio lygio“ mokslininkas, kurį Lietuvos valstybė apgavo? Kuriam Lietuvos valstybė eilinį kartą parodė, kad jis, būdamas tokio aukšto tarptautinio lygio, Lietuvai tiesiog nereikalingas.
Taigi, gerbiamieji mokslininkai, ar dar ilgai tylėsime? Ar dar ilgai busime skudurai, į kuriuos Lietuvos valstybės funkcionieriai valosi kojas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!