Turbūt ne kiekvienas žinoma, kad gūdžiais 1904 metais baigėsi lietuviškos spaudos draudimas. Kuris galiojo net nuo 1864-ujų metų. Tuo šiandien mums reikėtų džiaugtis ar ne?
40 metų lietuvių kalba rašyti leidiniai sunkiau pasiekdavo žmogaus akis. Ir tai tik todėl, kad 1864 metais buvo uždrausta lietuviška spauda. Bet man labai įdomu, kodėl mūsų Lietuva tapo tokiu taikiniu, kuo ji nusidėjo?
Viskas taip ir atrodytų labai blogai, kad lietuviška spauda uždrausta, bet buvo atsiradę tokių žmonių, kurie aukojo savo gyvybes už tai, kad lietuvišką žodį atneštų į kiekvieno lietuvio namus.
O dar vienas labai žymus veikėjas, kuris skatino knygnešius nešti knygas, yra žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Knygas spausdindavo Tilžėje arba Mažojoje Lietuvoje (dabar Karaliaučius).
O jūs bent įsivaizduojat, kas būdavo, jei kokį knygnešį pagaudavo žandaras? Kažkur skaičiau labai įdomų faktą apie knygnešius, kaip eidavo ir suklaidindavo žandarus. Tie knygnešiai visą kelią eidavo atbulomis ir žandarai pagalvodavo ir pradėdavo sekti palei pėdas visiškai į priešingą pusę, negu ėjo knygnešys. Jums gerai žinomas Jonas Biliūnas taip pat buvo knygnešys.
Mano sveikinimas šia proga
Lietuviai! Tikrai nelengvą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį nuo 1864-ųjų metų iki 1904-ųjų metų išgyvenome. Po spaudos atgavimo, meilė Tėvynei dar labiau sustiprėjo žmonių širdyse, tad linkiu, kad toji meilė būtu tokia pat šilta Tėvynei, kaip ir anuomet.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
