Mane sudomino galimybė imtis individualios veiklos (vad. individuali veikla pagal pažymą). Papasakosiu trumpą istoriją apie tai, kaip mokesčių inspekcijoje mėginau išsiaiškinti, kaip paprastas su verslu nesusijęs žmogus gali imtis šios veiklos, kaip jis turi mokėti mokesčius (konkrečiai – kaip skaičiuojami mokesčiai, jeigu asmuo jau dirba pagal darbo sutartį), kaip vedama apskaita ir pan. Juk mokesčių inspekcija yra įstaiga, kuri, kaip deklaruojama VMI esančioje iškaboje, padeda gyventojams teisingai apskaičiuoti bei sumokėti.
Kaip ir kiekvienas šiuolaikinis žmogus, naudojuosi internetu ir moku skaityti. Mokesčių inspekcijos puslapyje yra gausybė bendros informacijos apie individualią veiklą ir nuorodų į devynaukščius
įstatymus. Tad nusprendžiu, kad geriau susirašyti konkrečius klausimus ir apsilankyti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Vilniaus mokesčių inspekcijoje viskas aišku. Yra dvi salės, kuriose aptarnaujami gyventojai įvairiais klausimais. Kaip ir visose šiuolaikinėse įstaigose, reikiamu klausimu spaudžiamas mygtukas ir
gaunamas numeriukas. Pralaukiau pusantros valandos tam, kad darbuotoja trumpai ir piktai, neklaususi net ko aš pageidauju, tarsi turėdama ekstrasensorinių gebėjimų, pasakytų, kad „Jums tikriausiai reikia konsultacijos. Čia mes nekonsultuojame“.
Pasirodo, kad konsultacijoms yra atskira patalpa viršuje. Sistema taip sutvarkyta, kad pirmą kartą
atėjęs ir logiškai samprotaujantis žmogus, niekaip nepamatys nuorodos į konsultacijų skyrių. Konsultacijų skyriuje spaudžiamas naujas numeriukas, dar pusvalandis laukimo akimis išlydint įtartinai suirzusius (kodėl?) interesantus. Pagaliau priėjus ir tikintis gauti atsakymus išgirdau: „Tai ką jūs seminare nebuvote?“. Pasirodo individualia veikla norintiems verstis yra seminarai! Nuostabu!
Kurioje vietoje VMI interneto puslapyje buvo apie tai parašyta? Pasirodo surasti galima, bet
tik jeigu žinai, kad tokie seminarai vyksta. Galop darbuotoja nenoriai sutiko man atsakyti į konkrečius klausimus, į kuriuos, deja, negavau nei vieno konkretaus atsakymo. Pavyzdžiui, paklausus apie apskaitą ir kaip konkrečiai verčiantis individualia veikla ją vesti (man atrodo, kad toks klausimas su verslu anksčiau nesusidūrusiam žmogui yra gana aktualus), buvo atsakyta, kad man reikėtų pasiskaityti Buhalterinės apskaitos įstatymą.
Dėl atsakymo į klausimą apie mokesčius individualiai veiklai, jeigu asmuo dirba dar ir pagal darbo sutartį, buvo patarta kreiptis į „SoDrą“. Mat Mokesčių inspekcija administruoja tik gyventojų
pajamų mokestį. Kitų mokesčių Valstybinė mokesčių inspekcija neadministruoja ir jokios informacijos apie tai neturi. Paklausus apie gyventojų pajamų mokesčių tarifą mano konkrečiai veiklai, Konsultacijų skyriaus darbuotoja suabejojo – 5 ar 15 procentų? Tikiu, kad viskas yra parašyta įstatymuose.
Taip ir išėjau be rezultatų. Norom nenorom į galvą lenda išvados, kad tokie konsultantai reikalingi todėl, kad nei VMI, nei „SoDros“ interneto puslapiuose asmeniui norinčiam individualiai verstis nėra žmoniškai ir paprastai paaiškinta, ką ir kaip jis turėtų daryti. Juk ne kiekvienas gimė mokėdamas vesti finansinę apskaitą. Ne kiekvienas gali susigaudyti tarp gausybės Lietuvoje taikomų mokesčių. Norinčiam savo verslą pradėti žmogui rasti visą informaciją vienoje vietoje ir paprastais
žodžiais (ne nuorodas į įstatymus!) yra praktiškai neįmanoma.
Kadangi tokia paini gyventojų informavimo sistema jau sukurta, logiška manyti, kad jai paaiškinti yra reikalingas Konsultacijų skyrius. Tebūnie. Jeigu tik jis atliktų savo darbą. Tačiau išėjau be rezultatų. Į klausimus buvo atsakinėjama su aiškiai pastebima pašaipa ir puikiai jaučiau, kad
tiesiog stengiamasi kuo greičiau atsikratyti be jokio noro iš tikrųjų padėti tam, kad Lietuvoje būtų daugiau mokesčių mokėtojų ir daugiau surinktų mokesčių. Trūksta ne tik informacijos pateikimo taip, kad paprastas žmogus vienoje vietoje surastų atsakymus į dominančius klausimus, bet ir tokių realiai dirbančių darbuotojų, kurie atsakytų į visus, net ir kvailiausius, klausimus. Juk tam ir turėtų būti skirtas Konsultacijų skyrius?!
Šios istorijos moralas yra paprastas. Į VMI einama tam, kad jeigu anksčiau nesupratai, darbuotojų veido išraiškos ir tonas leistų suprasti, koks yra valstybės požiūris į tave, o ne tam, kad ką nors
išsiaiškintum apie veiklą, kuri valstybei reikštų daugiau surinktų mokesčių. Lietuvoje neaišku, kokia institucija yra atsakinga už mokesčius.
Jeigu VMI administruojamas tik gyventojų pajamų mokestis, gal įstaiga taip ir turėtų vadintis? Gyventojų pajamų mokesčio inspekcija? Kai reikia mokesčius išlupti, VMI puikiai žino už ką, bet
kai reikia paaiškinti apie jų mokėjimo tvarką, nėra kam – aiškinkis kaip tik nori, mokėk kam tik nori, o jeigu nesumokėsi – mes išlupsim ir nubausim.
Galop, kokia yra valstybės politika? Ar valstybė suinteresuota, kad gyventojas, norintis legaliai dirbti ir mokėti mokesčius, juos mokėtų? Kad kuo daugiau gyventojų dirbtų legaliai? Ar ne ta darbuotojų nekompetencija, arogancija, nepagarba ir sistemos neaiškumas verčia žmones pasieškoti alternatyvų mokesčių mokėjimui?
Viena iš rimčiausių alternatyvų yra lagaminų susikrovimas ir kelionė į tą šalį, kuri nori, kad žmogus dirbtų legaliai ir mokėtų mokesčius, kol mūsų Finansų ministerija dar 20 metų kalbės apie
šešėlinės ekonomikos mažinimą.
Dar bandysiu. Emigruoti neketinu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!